Pieno perdirbėjams metai turėtų būti geresni
2019-02-25
pixabay.com nuotr.

Vilnius. Praėję metai dėl smukusių kainų eksporto rinkose pieno perdirbimo įmonėms buvo kuklesni nei 2017-ieji, tačiau dėl ištuštintų nugriebto pieno miltelių atsargų Europoje, perdirbėjai bei analitikai prognozuoja geresnius 2019-uosius. 

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad 2018 m. didžiosios dalies pieno perdirbimo bendrovių pelningumas šiek tiek mažėjo dėl prastesnio pirmojo pusmečio, kai smuko ypač svarbių produktų, pavyzdžiui, nugriebto pieno miltelių, kainos. Tačiau antrąjį pusmetį, anot jo, rezultatai turėjo būti geresni, nes žaliavinis pienas pigo, o produktai eksporto rinkose dažniausiai brango.

„Dabar pagrindinių pieno produktų kainos eksporto rinkose yra didesnės negu prieš metus. O žaliavinio pieno supirkimo kaina sausį dar buvo mažesnė negu prieš metus“, – BNS sakė T. Povilauskas.

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė pardavimai per devynis mėnesius pernai buvo 76,2 mln. eurų – 12,5 proc. mažiau nei užpernai, grynojo pelno bendrovė uždirbo 0,5 mln. eurų – 12,6 karto mažiau (6,3 mln. eurų).

„Praeiti metai buvo permainingi, (...) tiesiog tokios susiklostė rinkos sąlygos, nors atrodo, pardavimai fiziniai buvo labai panašūs, palyginti su 2017 metais, bet kainų lygis buvo kiek žemesnis ir tai atsispindi galutiniuose rezultatuose“, – BNS sakė bendrovės vadovas Gintaras Bertašius. 

Situaciją pagerins ištuštinti pieno miltelių sandėliai

Europos Komisija (EK) sausį pardavė 99 proc. nugriebto pieno miltelių viešųjų atsargų, kurias 2015-2017 metais supirko, dėl Rusijos embargo Europos Sąjungos šalims nebegalint vežti pieno produktų į Rusiją.

Iš viso EK buvo supirkusi 380 tūkst. tonų miltelių. Anot T. Povilausko, šių atsargų pardavimas – „inkaras“ visam pieno sektoriui.

„Tai labai geros naujienos rinkai, kad išsivalė intervenciniai sandėliai, ir ką matome, kad nugriebto pieno miltelių kaina (...) yra apie trečdalį didesnė nei prieš metus“, – sakė analitikas.

„Turint tokią aplinką, kad pieno gamyba Europoje pirmą pusmetį beveik neauga, pasaulinė pieno gamyba auga pakankamai mažai, sandėliai yra išsivalę, tai padėtis rinkoje yra labiau teigiama, žiūrint į šiuos metus, ir pieno produktų kaina šiais metais neturėtų kristi, bent žiūrint į pirmą pusmetį“, – pridūrė jis.

Pasak T. Povilausko, pernai pirmąjį pusmetį buvo žemos kainos, todėl įmonės savo atsargas pasididino, nepardavinėjo, o dabar gali būti, kad kainoms padidėjus, atsargas parduos brangiau, nei savikaina. Tai, anot T. Povilausko, šių metų pirmąjį ketvirtį galėtų atnešti pelno perdirbėjams ir geresnes supirkimo kainas ūkininkams.

Perdirbėjai ir analitikai atkreipia dėmesį, kad rinkos atsigavimas dėl parduotų miltelių gali pasijusti po kelių mėnesių, nes milteliai dabar yra perpardavėjų sandėliuose.

Žaliavinio pieno kainos labiau kristi neturėtų

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, natūralaus pieno supirkimo kaina sausį buvo 306 eurai už toną – 2,5 proc. mažesnė, palyginti su gruodžiu (313,8 euro), ir 0,5 proc. mažesnė nei pernai sausį (307,6 euro). Tačiau pasak T. Povilausko, kovą-balandį žaliavinio pieno supirkimo kainos metinis pokytis turėtų būti teigiamas.

„Nesakau, kad kaina turi didėti, nes sezoniškumas pradės veikti,(...) bet jeigu žiūrime metinį pokytį, tai, manau, supirkimo kainos pokytis turi tapti šiek tiek teigiamas“, – sakė jis. G. Bertašius mano, kad kainos turėtų stabilizuotis.

„Keleto procentų pamažėjimas tai nėra kažkokia tendencija. Galvoju, kad dabar žaliavos kainos bent pavasario periode turėtų laikytis tokios stabilios. Tai čia korekcija nedidukė, sausį, palyginti su gruodžiu, ir galvoju, kad tos kainos turėtų apytiksliai laikytis“, – sako G. Bertašius.  

Vieno didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ vadovo Daliaus Trumpos teigimu, žaliavinio pieno kainos Lietuvoje didžiąja dalimi priklauso nuo produktų paklausos ir kainų eksporto rinkose, todėl jei situacija jose gerės, žaliavinio pieno kainos augs.

Anot T. Povilausko, šiuo metu pieno perdirbimo rinkoje stebima „sveika situacija“, nes nuo praėjusių metų antrojo pusmečio Europoje dėl sausros buvo mažiau prisiruošta pašarų, jie pabrango. Lietuvoje kai kurie ūkininkai mažino bandų skaičių, taupė pašarus. 

„Lietuvoje pieno gamyba smuko apie 2 proc. per metus, o Europoje metinis pokytis buvo šiek tiek mažesnis nei 1 procentas“, – sakė T. Povilauskas.

Baltijos šalyse aštrės konkurencija dėl pieno 

Nesenai pranešta, kad Estijos pieno kooperatyvas „E-Piim“ ruošiasi 100 mln. eurų vertės pieno perdirbimo gamyklos statyboms Paide mieste, ji turėtų būti baigta statyti iki 2021-ųjų.

Anot T. Povilausko, Lietuvos pieno perdirbėjai iš Estijos įsiveža apie 20 proc. žaliavinio pieno, todėl naujas žaidėjas rinkoje  gali paaštrinti konkurenciją tarp Baltijos šalių. 

„Kai tokioje rinkoje atsiranda nauja gamykla, jeigu turi gerą užnugarį, tai nebebus taip lengva atsivežti pieno iš Estijos. Kiekių prasme tai nėra gerai, kai atsiranda nauji žaidėjai, tai konkurencija dėl pieno Baltijos šalyse aštrėja. Naujas žaidėjas, jeigu jam seksis, gali irgi tą vandenį sudrumsti“, – BNS sakė jis.

D. Trumpos teigimu, perdirbėjai stebi situaciją Estijoje, anot jo, tai – vienas iššūkių, tačiau ilgainiui galėtų paskatinti žalio pieno gamybą.

„Jei atsiras papildomų pajėgumų, padidės konkurencija žalio pieno pirkimo srityje, turėtų padidėti ir kainos, bet ilgainiui tai turėtų paskatinti žalio pieno gamybą, kas dar visose trijose šalyse, o ypač Lietuvoje, neišnaudojama“, – svarstė D. Trumpa.

Portalo clal.it duomenimis, Lietuva pernai daugiausiai pieno įsivežė iš Latvijos – 307,9 tūkst. tonų, Estijos – 140,6 tūkst. tonų, Lenkijos – 8,3 tūkst. tonų.

BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai