Kaunas. Kur trumpa, ten trūksta. Taip galima apibūdinti smulkiųjų pieno ūkių padėtį. Kad ir kokia didelė vidutinė pieno supirkimo kaina, jie vis tiek tokios negauna ir karvių Lietuvoje toliau mažėja.

Padidėjusios gamybos išlaidos dėl pabrangusių energijos, trąšų ir kitų priedų kainų mažesniems ūkiams vis tiek yra per didelė našta, juolab kad ir kainų žirklės labai didelės.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius, apžvelgdamas pieno rinkos situaciją, mato kelias tendencijas.

Bendrai karvių Lietuvoje ir toliau mažėja – per metus neliko dar 6,2 tūkst. piendavių. Nežymiai karvių skaičius didėja stambesniuose (100 karvių) ūkiuose. Pastarasis mėnuo rodo, kad Lietuvos ūkiuose atsirado 710 karvių daugiau. Tačiau, pasak E. Bičiaus, to nereikėtų vertinti kaip gerėjančios tendencijos, nes tokia padėtis dažna po veršiavimosi sezono.

„Metų pradžioje padaugėjo pieno, palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, bet jau birželį, palyginti su praėjusiu birželiu, pieno supirkta mažiau. Tad ir karvių skaičiaus, ir gamybos mažėjimo tendencijos išlieka“, – teigia E. Bičius.

Tendencijos pagrindo didelei euforijai nesuteikia

Per šių metų birželį Lietuvoje supirkta 121,91 tūkst. t. pieno, pernai šiuo laikotarpiu – 123,67 tūkst. tonų.

„Jau visoje ES juntamas pieno gamybos mažėjimas – nuo 2015 m. didėjęs primelžto pieno kiekis šią vasarą ėmė mažėti. Naujosios Zelandijos rinkose pastebimas ir mažėjančios pieno produktų kainos, greičiausiai tai netrukus pamatysime ir ES“, – spėja LPGA direktorius.

Jis mato dar vieną blogą tendenciją – analizuojant pieno supirkimo kainą pagal grupes, šiuo metu ypač didelės kainų žirklės tarp mažų ir didelių ūkių. Šios žirklės buvo mažesnės, kai už pieną mokėta mažiau. Pavyzdžiui, gegužę, kai pienas supirktas už didžiausią kainą, už bazinį pieną mokėta nuo 26 iki 36 ct/kg, kai vidurkis buvo 41,7 ct/kg.

Vidutinė natūralaus pieno (4,13 proc. riebumo ir 3,37 proc. baltymingumo) supirkimo kaina 2022 m. birželį buvo 518,80 Eur/t. Palyginti su 2022 m. geguže, kaina sumažėjo 1,59 proc., o palyginti 2021 m. birželiu padidėjo 72,11 procento.

Pasak E. Bičiaus, natūralaus pieno kaina vasarą visada truputį krinta, nes sumažėja ganomų karvių pieno riebumas ir baltymingumas.

Kita tendencija – auga importuojamo pieno kiekis. Pieno perdirbėjams trūksta žaliavinio pieno, todėl ir kaina aukšta. Kiek tai tęsis, neaišku, bet, LPGA narių nuomone, tai nėra pienininkystės lūžis.

„Gamybos sąnaudos didėja, nuo liepos dėl pabrangusios elektros jos dar labiau padidės – tai didins pieno gamybos savikainą. Jeigu padėtis būtų tikrai gera, karvių taip nemažėtų“, – įsitikinęs E. Bičius.

Vokietijos mokslininkai prieš keletą metų paskaičiavo, kad pieno savikaina Lietuvoje yra 58 ct/kg, vėlesniame tyrimo papildyme rašoma, jog 2021 m. pieno savikaina Lietuvoje siekė 60 ct/kg.

„Per metus viskas tik labiau pabrango, tad savikaina dar padidėjo. Be to, reikia turėti galvoje, kad šiemet karves ūkininkai šėrė dar gana pigiais pašarais, o šiųmetinė pašarų gamyba buvo daug brangesnė vien dėl kuro kainų, taigi, ūkio pelningumas kris. O jeigu dar sumažės pieno kaina, kai pašarai gaminti didžiausiomis sąnaudomis, padėtis gali keistis iš esmės, o smulkieji ūkiai nematys ateities visiškai“, – reziumavo LPGA direktorius.   

Gelbėjimosi ratas – išmokos

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkė Renata Vilimienė teigia, kad didžiausių ir mažiausių ūkių pieno supirkimo kaina skiriasi dvigubai (tik „Pienas LT“ yra paskelbęs, kad kooperatyvo nariams moka vienodą kainą, skiriasi tik surinkimo kaštai), po kelias karves laikantys ūkininkai ir dabar dirba nuostolingai – jie niekaip nespėja paskui brangstančią gamybą.

„Viskas kaip buvo anksčiau, taip ir lieka. Pieno supirkimo kaina pakilo ir mažiesiems, kai kuriems net dvigubai, rinka šiuo atveju veikia, bet gamybos kaštus jie dengia iš išmokų“, – sako LVPŪA pirmininkė, pridūrusi, kad akmuo po kaklu yra ir žalio pieno pardavėjų skirstymas į grupespagal parduodamo natūralaus riebumo žalio pieno kiekį per dieną.

„Smulkieji ūkininkaus dviem variantais – kol turės kantrybės arba kol gaus išmokas. Kol išmokos padengia jų gamybą ir skolas, tol jie gyvena“, – įsitikinusi Kupiškio r. ūkininkė. Be to, brangstant gamybai, jie taupo šerdami karves, šeria jas žole ir šienu, negamina šienainio, siloso, tad mažiau ir primelžia.

25 karves laikanti R. Vilimienė kol kas negali pasakyti, ar jos dydžio ūkyje už pieną gauti pinigai padengs gamybos išlaidas. Kai kas dar pirkta pernai, mažesnėmis kainomis, gal tai padės, tačiau iš esmės visų kitų žaliavų kaina pakilo daugiau negu pieno. Papildomos pajamos už parduotus gyvulius irgi neteikia daug vilčių – pasak R. Vilimienės, gyvulių supirkimo kaina yra 2020-ųjų lygio. „Šios srities infliacija nepalietė“, – ironizavo ūkininkė.

Svarbu protingai pasinaudoti didesne pieno kaina

„Ginkūnų agrofirmos“ vadovas Arūnas Grubliauskis įsitikinęs, kad pieno kaina Lietuvoje dabar istorinė, juk Lietuva iš galo pakilo tarp ES lyderių, mokančių didžiausią kainą. Pasak jo, labai svarbu dabar „nepravalgyti“ tų uždirbtų pinigų, o juos protingai investuoti.

Todėl anksčiau abejoję ūkininkai dabar gali naudotis proga ir ryžtis investuoti į ūkių modernizavimą.

„Šiuo metu didesniuose ūkiuose pieno kaina tikrai dengia savikainą. Kiek tai tęsis, niekas nežino, bet tie, kurie vis tik galvoja išsaugoti pieno ūkį, turėtų investuoti ir plėstis“, – sako A. Grubliauskis. „Ginkūnų agrofirma“, turinti 580 melžiamų karvių, tai ir žada daryti – pateikė projektą ūkiui modernizuoti iš EURI lėšų. Jeigu paraiška bus patenkinta, įgyvendinus projektą ūkis įsipareigos pieno gamybą padidinti net 45 procentais.

Jeigu „Ginkūnų agrofirmos“ paraiška būs atmesta, A. Grubliauskis pieno ūkio greičiausiai visai atsisakys.

„Aišku viena – ūkiai, kurie nori išlaikyti pieno gamybą, turi didėti, modernizuotis, efektyvinti gamybą. Kito kelio tiesiog nėra. Žinoma, labai daug kainuoja energijos sąnaudos, kuras, žaliavos, trąšos ir t. t., bet šiemet dar šeriame karves pernykščiais pašarais ir reikia tuo naudotis. Mes, pienininkai, esame atsargūs, nes niekada nežinome, kiek truks pakilimo laikotarpis, tačiau turime pasinaudoti tokia proga“, – teigia A. Grubliauskis.