Kaunas. Diskusijose vėl grįžtama prie žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT" temos. Gamykla jau dirba, tačiau žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė tvirtina, kad jai pateikiama prieštaringa informacija ir todėl įmonės niekaip nepasiekia parama.

LPGA tarybos pirmininkas J. Vilionis išplėstiniame posėdyje dar kartą pabrėžė ŽŪK „Pienas LT" svarbą ir jo reikšmę visų pieno gamintojų ateičiai. „Daug kartų važiavome pas premjerą, pas ministrę, buvo komisija, kad ši gamykla bus pripažinta strateginiu objektu, bet viskas nuo keipošiaus pas teipošių, ji net negauna paramos pinigų", - piktinosi LPGA tarybos pirmininkas.

Ministrė iš tribūnos kreipėsi į „Pienas LT" valdybos pirmininką Naglį Narauską: „Turite aiškiai pasakyti, ar gamyba įmonėje vyksta, ar ne? Nes aš turiu prieštaringos informacijos. O pripažinti strategiškai svarbiu objektu, mes apie tai nešnekėjome. Kad būtų pripažinta gamykla ekonomiškai svarbiu projektu, nurodėme, ką reikėtų patikslinti, bet kol kas atsakymo iš jūsų nesame gavę."

Ministrė Virginija Baltraitienė nori savo akimis įsitikinti, kad gamykla "Pienas LT" jau dirba

Ginkūnų agrofirmos vadovas Arūnas Grubliauskis, akcentuodamas „Pienas LT" svarbą, turėjo ministrei pastabų. „Iš jūsų pasisakymo susidaro įspūdis, lyg tai ieškoma kabliukų, kad pinigai, skirti „Pienas LT" gamyklai iš perdirbėjų programos, nebūtų skirti. Man susidaro tokia  nuomonė. Negi jūs neturite informacijos, kad viskas, kas turėjo būti padaryta gamykloje iki liepos 31 d., yra? Todėl norėčiau išgirsti jūsų nuomonę, ar šis projektas yra tinkamas finansuoti ar ne? Gal grįždama į Vilnių dabar pat užvažiuokite į gamyklą, užklupkite visus netyčia, ir pažiūrėkite, ar vyksta gamyba, ar ne", - kalbėjo A. Grubliauskis.

Ginkūnų agrofirmos vadovas Arūnas Grubliauskis mano, kad, skiriant paramą „Pienas LT" gamyklai, keliami dirbtiniai trukdžiai

„Tikrai noriu padėti, todėl ir ieškome būdų skirti finansavimą. Bet turiu dviprasmišką informaciją - pagal vieną, gamyba vyksta, pagal kitą - ne. Už tai ir noriu pati viskuo įsitikinti. Beje, ant įsakymo skirti paramą ne aš dedu parašą ir nevadovauju komisijai, kuri skiria paramą. Bet kaip ministrė prisiimu atsakomybę ir mano noras bei tikslas - kad ši įmonė veiktų, gautų finansavimą ir įgyvendinus vieną projektą, galėtų dalyvauti ir kitame, kuriam laikome 15 mln. eurų. Bet nenoriu, kad ir mane, ir N. Narauską STT tampytų", - atvirai sakė V. Baltraitienė.

N. Narauskas teigė, nuo liepos 1 d. gamykla dirba dviem pamainomis, kasdien perdirba po 150 t pieno ir perdirbimo apimtys didėja. „Gaminame inovatyvius produktus, o tai buvo labai svarbu visoms administruojančioms projektą institucijoms - gaminame koncentruotą pieno baltymą, produktą, kurį ir planavome gaminti. Turime ir šlapią produktą, kurį džioviname kitose įmonėse - dalis jų Lietuvoje, dalis - Lenkijoje. Taigi, gaminame ir sausą, ir šlapią produktą. Daug dvejonių kėlė džiovyklos - nuo balandžio bandėme informuoti visuomenę, kad jos atvažiavo, buvo keliamos ir t.t. NMA mus kruopščiai tikrina. Šiandien turime sumontuotas, sukeltas džiovyklas, ir tris vietoje dviejų, nes tai didina įmonės efektyvumą", - padėtį nušvietė N. Narauskas.

„Pienas LT" valdybos pirmininkas Naglis Narauskas teigė, nuo liepos 1 d. gamykla dirba dviem pamainomis, kasdien perdirba po 150 t pieno ir perdirbimo apimtys didėja

O kodėl įmonės nepasiekia paramos pinigai, kyla visokių klausimų. Pasak N. Narausko, pateikus paraišką, NMA ją įvertino kaip daugiausiai pereinamųjų balų surinkusią, bet kiti perdirbėjai gavo po kelis milijonus eurų paramos, o „Pieno LT" paraiška dukart grąžinta atgal.  Jis taip pat pabrėžė, kaip svarbu gamyklai gauti valstybei svarbaus ekonominio statusą, tačiau ir šis klausimas vis dar įstrigęs, nors gavę pastabas, į jas atsižvelgė ir ištaisę studiją gražino ŽŪM.

„Nežinome, ar vėl nebūsime siuntinėjami nuo vieno galo į kitą, nes po pusę metų nesugebama priimti svarbių sprendimų. Jeigu mes savo įmonėje taip priiminėtume sprendimus, šiandien jos nebūtų", - rėžė „Pienas LT" vadovas.

Jis informavo, kad birželio pabaigoje pradėjo brangti pieno riebalai. „Pienas LT" kooperatyvo nariai jau nuo liepos 1 d. gavo aukštesnes pieno kainas. Tačiau kiti Lietuvos pieno perdirbėjai kainų nepakėlė ir tai, N. Narausko teigimu, leido jiems padidinti maržas. „Tai akivaizdus pavyzdys, kodėl reikia kuo greičiau pagelbėti mūsų įmonei didinti perdirbimo apimtis, kad įtaka pieno gamintojams būtų didesnė. Matome, kas gauna paramą, ir kas daro įtaką pieno kainų kilimui", - kalbėjo N. Narauskas.    

Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis (dešinėje) pripažino, kad yra išsakęs tam tikrų abejonių dėl „Pienas LT" veiklos

V. Baltraitienė siūlė šią savaitę susitikti pačioje gamykloje. Ir jeigu ji pamatys pastatytas džiovyklas, kurios turėjo būti baigtos iki liepos 31 d., tuomet svarstys tolimesnį paramos skyrimą. „Pinigai nėra dar niekam išdalyti. Tie 4 mln. eurų yra užšaldyti ir laikomi „Pienui LT". O 15 mln., kurie yra skirti perdirbimui ir kooperacijai, taip pat niekur nenaudojami. Šiais metais tie pinigai nebus niekam skirti", - tvirtino ministrė. 

Ar veiklūs vyrai ras išeitį iš kritinės padėties?

MŪ inf.