Radviliškis / Pasvalys / Vilkaviškis. Karantino laikotarpiu pieną perdirbantys ūkininkai susiduria su įvairiomis problemomis – kai kam iškilo realizacijos problemų, kiti nerimauja dėl darbuotojų sveikatos.

Modernų pieno perdirbimo cechą įkūręs Radviliškio r. ūkininkas Tadas Krapikas teigė, kad tik pirmąsias karantino dienas jautėsi didesnis prekybos štilis. Tačiau netrukus viskas stojo į savo vietas – žmonėms valgyti reikia, tad ūkininkų turgeliuose žmonės pieno produktus perka.

„Praradome tik tuos klientus, kurie pirko pieno produktus restoranams ir kavinėms. Mums svarbiausias iššūkis dabar – kaip išlikti sveikiems patiems ir darbuotojams, kad jie prekiaudami neužsikrėstų koronavirusu. Nuolat matuojame jų temperatūrą“, - sakė T. Krapikas.

Pasvalio r. ūkininkė Inga Aglinskienė, gaminanti šviežius saldaus pieno sūrius, juos veža į Kauno ir Vilniaus turgavietes. Didžiausia prekyba vykdavo Stoties turguje Kaune, kur žmonės net laukdavo, kol atveš „Močiutės“ sūrių. Tačiau praėjusią savaitę sūriai liko neišpirkti, o turgaus administracija paskelbė, kad turgus nuo kovo 16 d. uždaromas bent jau iki kovo 30 d. Ūkininkė išsigandusi: „Kur reikės dėti pieną, jeigu dėl karantino žmonės nebevaikščios į turgavietes arba jas uždarys?“

Užsidarius vienai iš Kauno turgaviečių, ūkininkei Ingai Aglinskienei kilo problemų dėl sūrių realizacijos

Ji yra gavusi paramą pieno perdirbimui ir su NMA pasirašė sutartį, kad ūkyje pagamintą pieną perdirbs 100 proc., taigi, priduoti žaliavinio pieno perdirbėjams negali.  

Brandintus sūrius gaminantis Vilmantas Navickas (Vilkaviškio r.) teigia finansiškai jau nukentėjęs – pagrindinė prekyba vyksta mugėse, parodose, bet šįmet Kaune nebeįvyko Kaziuko mugė, nevyks ir paroda „Ką pasėsi...“.

„Visi šie renginiai mums, pieno produktų gamintojams, – kaip javapjūtė grūdų augintojams. Iš juose gautų pajamų daug skolų (bankams už techniką, žemę, už žemės nuomą ir kt.) būdavo sumokama, dabar tokios galimybės neturėsiu“, - nerimą išsakė V. Navickas. Daugiau nei 20 karvių bandą jis planavo didinti iki 30, tačiau ir šie planai nusikelia geresniems laikams.

Jam belieka tikėtis, kad mokėjimus bus galima atidėti, kol viskas baigsis ir valstybė atsities. „Skolų mokėjimo atidėjimas man būtų didžiausia pagalba šiuo laikotarpiu. O vėliau, kai jau atsitiesime, reikėtų lengvesnių sąlygų paskolai gauti. Nes dabar, norint pasiskolinti, bankui netinka užstatyti turimą žemę. O jeigu gaučiau paskolą, galėčiau statyti antrą brandyklą ir laukti geresnių laikų“, - sako ūkininkas.

Brandintus sūrius gaminantis Vilmantas Navickas dėl neįvykusių renginių prarado galimybę juos parduoti

Brandinti sūriai bent jau gali ilgiau stovėti, jų nereikia parduoti skubiai, bet juk ir brandykla užsipildo neparduota produkcija. Brandykla per pavasarines muges ir „Ką pasėsi...“ parodą būdavo ištuštinama ir po jų ūkininkas vėl galėdavo ją pildyti naujai pagamintais sūriais. Todėl dabar teks galvoti, kur sandėliuoti sūrius.

„Reikės plėsti brandyklą arba statyti naują, bet tam reikia pinigų, o jų nėra, nes mugės nevyksta ir neuždirbu – taip ir gaunasi užburtas ratas. Dabar liko tik prekyba vietiniuose turgeliuose, tai dar visa laimė, nes iš tų lėšų bent melžėjai algą galiu sumokėti“, - rūpesčiais dalijosi ūkininkas. Kadangi brangesni fermentiniai sūriai yra ne pirmo būtinumo produktas, jis pradėjo gaminti ir šviežių varškės sūrių - iš jų sumoka svarbiausius mokesčius. Bet šiems produktams, pasak Vilmanto, reikia „užsiauginti“ klientą, o ir konkurencija didesnė.

Jeigu jau nutiktų taip, kad būtų uždarytos turgavietės ir nebūtų kur sūrių parduoti, Vilmantas galėtų priduoti žaliavinį pieną, nes neturi jokių įsipareigojimų NMA. Tačiau tokios galimybės jis kratosi: „Tai būtų tas pats, kas po truputį nukraujuoti. Paprastas palyginimas: jeigu turėdamas 100 litrų pieno tik nugriebčiau jos grietinę ir pagaminčiau sviestą, tai už jį gaučiau tiek pat, kiek tą 100 litrų pardavęs pieninei. O juk dar iš to pieno galėčiau gaminti varškę ir kitus produktus.“

Galimybę parduoti ūkyje pagamintus produktus siūlo ir bendradarbiavimo platforma www.kaimasinamus.lt, kurioje gali užsiregistruoti visi ūkininkai ir parduoti savo produktus be tarpininkų, susitarę tiesiai su vartotoju. Pasak platformos administratorės Vaivos Petrauskienės, nuo praėjusios savaitės vidurio susidomėjimas galimybe įsigyti maisto produktų labai padidėjo – kreipiasi ir vartotojai, ir vežėjai, siūlantys išvežiojimo paslaugas. „Taigi, šiuo metu ūkininkai, kuriems reikia papildomų galimybių parduoti savo produktus, tikrai gali pabandyti ir šią platformą“, - sakė V. Petrauskienė.

MŪ inf.