Vilnius. Praėjusiais metais ženkliai išaugo žemės ūkio ir maisto produktų eksportas, tai rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys. 2020 m. iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 6040 mln. Eur, tai yra 11,4 proc. daugiau nei 2019 m. Importuota už 4198 mln. Eur, tai yra 0,6 proc. daugiau nei 2019 m. 

Teigiamas prekybos balansas 2020 m. sudarė 1843 mln. Eur ir, palyginti su 2019 m., padidėjo net 47,5 proc.

2020 m. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 21,1 proc. viso šalies prekių eksporto, palyginti su 2019 m., jo dalis padidėjo 2,8 proc. punkto. Importas sudarė 14,5 proc. viso importo, jo dalis padidėjo 1,4 proc. punkto.

Lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų 2020 m. buvo eksportuota už 4574 mln. Eur. 2020 m., palyginti su 2019 m., lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas padidėjo 553,5 mln. Eur – 13,8 proc.

Maistą eksportuoja į 110 šalių

Lietuviškos mėsos eksportas 2020 metais išaugo 22 proc., pieno produktų – 22,8 proc., o žuvininkystės – 7 proc., sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Darius Remeika. 

Pasak jo, pernai Lietuva eksportavo 12,8 tūkst. tonų mėsos – apie 2 tūkst. tonų daugiau nei užpernai, 111,4 tūkst. tonų pieno produktų – apie 11 tūkst. tonų daugiau, o žuvų –  apie 8 tūkst. tonų daugiau. „Eksporto siuntų, kurioms išduodami veterinarijos sertifikatai, pernai siekė 21 tūkst.“, – pareiškė jis.  

2020 metais Lietuva pradėjo derybas dėl paukštienos ir kiaušinių tiekimo į Malaiziją, želatinos – į Uzbekistaną, žuvininkystės produktų – į Kiniją ir Maroką, jautienos subproduktų – į Kiniją. Taip pat derinamas veterinarinis sertifikatas dėl gatavų maisto produktų tiekimo į Gruziją. Su Vietnamu deramasi dėl kiaušinių produktų eksporto, su Naująja Zelandija derinami sertifikatai dėl jūrinių ir lašišinių žuvų tiekimo, su Maroku – dėl žuvininkystės produkcijos.    

Pernai Lietuva pieno produktus pradėjo tiekti į Dominiką, Kolumbiją, kiaušinius – į Turkiją, gyvūninius produktus – į Ukrainą. Lietuva maistą eksportuoja į 110 šalių.  

Bendroji žemės ūkio produkcija irgi didesnė

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. buvo pagaminta žemės ūkio produkcijos už 2 790 mln. Eur (2019 m. – 2 650 mln. Eur). Žemės ūkio produkcijos vertė (to meto kainomis, palyginti su 2019 m.) padidėjo 5,3 proc. Šis augimas pasiektas po spartaus žemės ūkio produkcijos vertės kilimo 2019 m., kai, palyginti su 2018 m., bendroji žemės ūkio produkcija to meto kainomis augo net 12,4 proc.

Augo augalininkystės produkcijos dalis bendroje žemės ūkio produkcijoje. Ji 2020 m. pakilo iki 68 proc. (1 905 mln. Eur), o 2019 m. ši dalis sudarė 65 proc. (1 713 mln. Eur).

„Gamtinės sąlygos šį kartą augalininkystei susiklostė palankios: geros žiemkenčių sėjos sąlygos 2019 m. rudenį, palanki pasėliams peržiemoti žiema, nepašykštėta ir drėgmės augalų vegetacijos metu. Dar geresnių derlių pasiekti trukdė ekstremalūs temperatūros pokyčiai vasarą, juos lydintys ir pasėlius guldantys škvalai bei javapjūtės pabaigą aplankę lietūs“, - teigia Žemės ūkio ministerijos Programinio, projektinio valdymo  ir analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.

Gausesnis žemės ūkio augalų derlius lėmė augalininkystės produkcijos vertės padidėjimą 11,2 proc. Itin didelės įtakos tam turėjo grūdinių augalų (25,6 proc.) ir rapsų derliaus padidėjimas (40,4 proc.).

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. šalies žemdirbiai nuėmė rekordiškai didelius grūdų (6,92 mln. t.) ir rapsų (0,97 mln. t.) derlius.

Gyvulininkystės produkcijos vertė mažėjo 5,5 proc. Tam įtakos turėjo 2,1 proc. sumažėjusios gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainos, iš jų labiausiai smuko paukščių (4,1 proc.), kiaulių (2,9 proc.) bei pieno (1,9 proc.) supirkimo kainos.

Gyvulininkystės produkcijos apimtis sumažėjo 0,8 proc., nes buvo išauginta mažiau paukščių (2,5 proc.) bei mažiau primelžta pieno (2 proc.).

Grūdų supirkta kur kas daugiau 

Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. javų grūdų supirkta 4964 tūkst. t – net 48,5 proc. daugiau, palyginti su 2019 m. Rapsų sėklų supirkta 792 tūkst. t – 40,7 proc. daugiau.

Augalininkystės produktų supirkimo kainos mažėjo 2,8 proc. Labiausiai didėjo vaisių ir uogų supirkimo kainos – 12,1 proc. Daugiausia krito bulvių (28,5 proc.), cukrinių runkelių (19,1 proc.) ir avižų (10,1 proc.) supirkimo kainos.

Gyvulių ir paukščių gyvojo svorio supirkta 305 tūkst. t arba 1,6 proc. daugiau nei 2019 m. Natūralaus pieno supirkta 1348 tūkst. t arba 0,1 proc. daugiau nei 2019 m.

MŪ, BNS, ŽŪM inf.