Vilnius. Pasikeitęs žalio pieno supirkimo priežiūros teisinis reguliavimas ir jo taikymas praktikoje sukėlė daug klausimų bei nerimo pieno pirkėjams bei pardavėjams, ypač dėl sutarčių pasirašymo.

Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo dėl vadinamojo Pieno įstatymo Žemės ūkio agentūra (ŽŪA) nebegali vykdyti perkančių ir parduodančių žalią pieną veiklos patikrinimo.

ŽŪA Rinkos priežiūros departamento specialistai surengė konsultacinį seminarą žalio pieno pirkėjams ir paaiškino, kas keičiasi.

Pasak Rinkos priežiūros skyriaus vyr. specialistės Gabrielės Vitkės, agentūra vykdys kitą funkciją – tai ūkio subjektų, vykdančių veiklą žemės ūkio ir produktų tiekimo grandinėje, priežiūrą. Šiemet numatoma atlikti 50 patikrų.

Nors Pieno įstatymo ŽŪA vadovautis nebegali, lieka galioti Pieno supirkimo, taip pat Duomenų apie žalio pieną supirkimą, teikimo ir informacijos viešinimo taisyklės. Agentūros specialistė rekomenduoja atkreipti dėmesį, kad tiek šios taisyklės, tiek Atsiskaitymo už žemės ūkio produkcijos įstatymas reglamentuoja, kad privalo būti sudaryta sutartis tarp žalio pieno pirkėjo ir pardavėjo.

„Visos teisinės normos, kurias įtraukiame į sutartį, yra komunikacijos tarp žalio pieno supirkėjo ir žalio pieno tiekėjo, pagrindas. Ta sutartimi abi šalys ir vadovaujasi, sprendžia nesutarimus ar nuomonių išsiskyrimą. Sutartis gali būti keičiama tik abiejų pusių sutarimu“, – akcentavo G. Vitkė, pridūrusi, kad sutartyje rekomenduojama numatyti ir terminus dėl išankstinio sutarties keitimo.

Pieno sektoriaus dalyviams išlieka aktualus dar vienas teisės aktas – Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas. Į šio įstatymo, kurio priežiūrą toliau vykdys ŽŪA, rėmus patenka ir žalias pienas.

ŽŪA Rinkos priežiūros departamento direktorė Žadvilė Abelienė paaiškino, kad visos sudedamosios pieno kainos dalys (bazinė pieno kaina, priedai, priemokos, nuoskaitos), turi būti nurodytos pieno pirkimo-pardavimo sutartyje. Standartinė pavyzdinė sutartis, kuria rekomenduojama vadovautis, yra patvirtinta žemės ūkio ministro įsakymu.

Daugiausia klausimų seminare kilo kooperatyvų ir pieną superkančių bendrovių vadovams. Ką daryti, jeigu ūkininkas nesutinka pasirašyti sutarties? Kaip ŽŪA reaguotų, radusi vienos pusės nepasirašytų sutarčių dėl priedų?

„Vienareikšmiškai – nepasirašyta sutartis arba priedas reiškia, kad įvyko pirkimas be rašytinės sutarties arba vienašališkas sutarties keitimas, sudarymas ir Agentūra ne pagal Pieno, o pagal vadinamąjį Nesąžiningų veiksmų įstatymą taikys poveikio priemones. Jeigu per patikrinimą ant sutarties nebus parašų, bus baudžiamas pirkėjas“, – pabrėžė Ž. Abelienė.

Bet kaip priversti ūkininką pasirašyti sutartį, kuris atsisako tai daryti dėl savų motyvų ar subjektyvių vertinimų? ŽŪA atstovai sutinka, kad priversti ūkininką pasirašyti sutartį sunku – jeigu jie nesutinka su kaina, jie turi teisę nepasirašyti. Bet, anot specialistės, reikia aiškintis priežastis, yra daug niuansų ir aplinkybių.

Kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Jūratė Dovydėnienė pastebėjo, kad nesirašantys sutarties turėtų ją nutraukti ir pieną tiekti kitam pirkėjui. Bet, jos teigimu, yra tokių, kurie tiesiog nesirašo, o pieną tiekia, t. y., sutartį vykdo, tik jos nepasirašo. Ir kaip juos priversti, nežinia, nes ginčo objektas visada būna kaina.

„Kalbame, deramės, ir sprendimą dažniausiai randame, bet būna vienetinių atvejų, kai tai tęsiasi kelis mėnesius. Ir jeigu žmogus vis tiek mums pieną parduoda, vadinasi, jam kaina tinka, o sutarties jis nepasirašo dėl savo tam tikrų vidinių įsitikinimų“, – kalbėjo J. Dovydėnienė.

Ž. Abelienė rekomendavo tiesiog kalbėtis su ūkininkais ir jiems aiškinti teisinius niuansus, informuoti juos, kad be pasirašytos sutarties jų pienas pagal nustatytus terminus nebus superkamas.

„Pakražantės“ vadovė Giedrė Rašinskienė teigė, kad jų bendrovėje yra metinės ir ilgesnės sutartys, kuriose nurodytos bazinės kainos. O priedai mokami kas mėnesį. „Tai jeigu ūkininkas nepasirašo sutarties dėl priedų, vadinasi, jam turiu mokėti tik bazinę kainą?“ – ŽŪA atstovų teiravosi pieno supirkėja.

Ž. Abelienė patvirtino tokią mintį, tik pabrėžė, kad ūkininkas turi būti apie tai informuotas.

Kadangi ūkininkai pieno supirkėjais ne visada pasitiki, turi įvairių baimių, buvo sutarta, kad ŽŪA specialistai ieškos galimybių visa tai paaiškinti patiems ūkininkams, rengdami gyvus susitikimus seniūnijose.

O šiemet ŽŪA žada tikrinti žalio pieno pirkėjų grandinės dalyvius, tarp jų ir kooperatyvus, ir perdirbėjus, kaip laikomasi sutarčių. Už vienašališką sutarties keitimą bus taikoma atsakomybė.

Žemės ūkio agentūra, dar vykdydama ūkio subjektų veiklos priežiūrą pagal Pieno įstatymą, 2025 m. atliko 11 įmonių, perkančių žalią pieną, veiklos patikrinimus ir nenustatė nė vieno pažeidimo.