Kaunas. Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ gamykla veikia dvejus metus, bet apie jos veiklą kalbama įvairiai. Vis dėlto vienas faktas tikras – gamykla jau uždirba pelno.

„Pienas LT“ nuo pat statybų pradžios buvo gaubiamas gandų, spėlionių, vieni šią ūkininkų kooperatyvo idėją palaikė, kiti kritikavo. Pastaraisiais metais vykusi įmonės vadovų kaita, kelių stambių ir kelių smulkesniųjų žaliavos tiekėjų pasitraukimas iš kooperatyvo, įtarimai dėl įgyvendintų Europos Sąjungos paramos projektų skaidrumo, kuriuos FNTT pavasarį atmetė, taip pat pasėjo abejonių dėl sėkmingos „Pienas LT“ veiklos.

Kooperatyvo generalinis direktorius Mantas Rudaitis, šias pareigas einantis nuo gegužės, patikino, kad gamykla išlaiko gamybos lygį ir turi tikslą gamybos apimtis didinti. O įmonės vadovų kaita susijusi ne su veiklos rezultatais, o su kito veiklos etapo pradžia. „Įvyko natūrali kaita. Gamykla jau pastatyta, statybos baigėsi ir dabar reikia vystyti verslą. Tad tiek direktoriaus, tiek valdybos pirmininko pasitraukimas susijęs būtent su gamyklos statybos etapo pabaiga. Mes pradėjome jos vystymosi etapą“, – teigė M. Rudaitis.      

Palyginti su praėjusiais metais, per pirmus 7 šių metų mėnesius „Pienas LT“ produkcijos pardavė 30 proc. daugiau. M. Rudaičio teigimu, tai ženklas, kad įmonė sėkmingai įsiliejo į pieno produktų – baltymų, riebalų – rinką ir yra konkurencinga.

Iš „Pieno LT“ pasitraukusių „Lytagros“, Okainių, Pauliukų žemės ūkio bendrovių, taip pat kelių pavienių ūkininkų tiekiamo pieno kiekis buvo didelis, bet ne kritinis gamyklos veiklai, tikino M. Rudaitis. Prarastas pieno kiekis jau atstatytas, nors žaliavos gamykla galėtų perdirbti ir dar daugiau. Dabar gamybos pajėgumas išnaudojamas 70–75 proc., o tikslas – pasiekti 85–90 procentų. Gamyklos gamybos pajėgumas pagal projektą – 650 t pieno per parą.

„Žiūrime ir kitų galimybių, kaip padidinti pieno perdirbimo pajėgumus. Tai galime padaryti, nes mūsų produktai yra paklausūs. Šiemet matome, kad mūsų komercijos veiksmai per praėjusius metus davė efektą ir šiemet per 7 mėnesius pagaminome ir pardavėme apie 30 proc. produkcijos daugiau, sandėlyje nieko neturime – ką pagaminame, tą iškart parduodame. Dabar jau žiūrime, kaip gauti kuo didesnę maržą iš savo produktų“, – kalbėjo „Pienas LT“ generalinis direktorius.  

Praėję metai, pasak M. Rudaičio, buvo nuostolių mažinimo ir įmonės augimo laikas. Žaliavinio pieno supirkimas 2017 m. augo, per metus jo nupirkta 152 tūkst. t, o šiemet išliko panašus, kaip pernai. Pajamų lygis, planuojama, išliks panašus (2017 m. – 59,3 mln. Eur), bet jau tikimasi pelno – pusmetis buvo pelningas, tikimasi ir visus metus užbaigti pelningai.

„Pienas Lt“ gaminami produktai yra iš trijų dalių: riebalinės, baltymų ir laktozės. Šiuo metu didžiausia vertė gaunama iš riebalinės dalies, nes rinkoje stipriai padidėjusi riebalinių produktų kaina. Baltymų rinka dabar kiek sumažėjusi, bet prieš porą metų buvo atvirkščias vaizdas. „Bet ir baltymų kaina kyla į viršų, nors greito kainos atsistatymo nesitikime. Pagal analitikų prognozes, tai įvyks, ko gero, kelių metų laikotarpiu. Žinoma, mums būtų geriausia kainų balansas ir labai svarbu, kad tiek baltymų, tiek riebalų kaina rinkose būtų kuo didesnė. Nes mūsų gamyba orientuota į grynus, o ne mažmeninės gamybos produktus“, – aiškino M. Rudaitis.

Iš pradžių didžioji dalis „Pienas LT“ produkcijos buvo parduodama ES šalyse, šiemet eksporto rinka išsiplėtė, produkcija išvežama ir į Aziją, Euraziją, Šiaurės Afriką. Galėtų vežti ir į Ameriką, bet netinka siūloma kaina. „Ir toliau planuojame dalyvauti parodose, kad taptume dar labiau žinomi. Pernai buvome visiškai naujas žaidėjas rinkoje, klientai nežinojo, kokią produkciją pateiksime, tad smagu, kad per tuos metus jie mumis patikėjo. Mumis pasitiki klientai, gaminantys aukštos kokybės produktus“, – „Pienas LT“ vadovas džiaugiasi, kad gamyklos kokybės sistemos leidžia gaminti produktus, kurie tinka visam pasauliui.

Jis pridūrė, kad šiemet atsirado tokių klientų, kuriems „Pienas LT“ produkciją rekomendavo kiti šios gamyklos klientai. „Užsitarnavome gerą vardą ir nedarysime jokių nuolaidų pieno kokybei ir gamybos procesams“, – teigė M. Rudaitis.

O konkurencija didelė. Iš didžiausių konkurentų – Naujosios Zelandijos ūkininkų kooperatyvas „Fonterra“, mažesnių konkurentų yra ir ES šalyse. Kai į šią rinką atėjo Lietuvos ūkininkų kooperatyvas, ji nebuvo tuščia, todėl rinką turėjo išsikovoti, o naujam žaidėjui tai padaryti nebuvo lengva. Bet „Pienas LT“ gaminamų produktų paklausa išlieka, o visos analitikų prognozės rodo, kad pieno vartojimas augs.

Kokią kainą pieno tiekėjams moka „Pienas LT“, priklauso nuo globalios rinkos sąlygų, nes visą savo produkciją įmonė eksportuoja ir yra priklausoma nuo pasaulinės rinkos tendencijų. „Pienas LT“ už natūralų pieną liepos mėnesį vidutiniškai mokėjo 274,5 Eur/t, o vidutinė šalies kaina buvo 257,7 Eur/t.

M. Rudaitis pripažino, kad didžiausias iššūkis – kaip neprarasti savo vardo ir išlaikyti tokį aukštą gamybos kokybės lygį. „Mūsų tikslas yra didinti gamybą, o tai darant atsiranda tam tikra įtampa vienoje ar kitoje gamybos, galbūt ir logistikos srityje. Tad didžiausias galvosūkis, kaip visa tai, ką sukūrėme, išlaikyti. Nes tik turėdamas gerą vardą, gali šioje rinkoje konkuruoti. O būdami konkurencingi pasaulinėje rinkoje, kursime vertę savo nariams, kurie skleis žinią ir visiems kitiems pieno gamintojams. Mūsų strateginis tikslas nesikeičia – suburti kuo daugiau pieno gamintojų į kooperatyvą „Pienas LT“, – apie įmonės tikslus kalbėjo jos vadovas.

Jis įsitikinęs, kad Lietuvos pieno gamintojai turi eiti pasaulio pramintu keliu ir burtis į kooperatyvus. Tačiau norint įtikinti ūkininkus, „Pienas LT“ turi rodyti rezultatus, kuriais visi patikėtų.

MŪ inf.