Vilnius. Pirmieji į aruodus keliaujantys grūdai buvo sausi, nors ir šiek tiek smulkesni bei žemesnio baltymingumo nei pernai. Kaip seksis eksportuoti šių metų derlių? 

Apie tai kalbėta tradicinėje Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) vasaros konferencijoje. Beje, derliaus prognozės aptartos prieš savaitgalio audrą ir liūtis, tad pastarųjų dienų orai jas pakoreguos

Konferencijoje kalbėdamas apie bendrąsias tendencijas UAB „Skovs Korn Baltic“ vadovas Dalius Keblikas konstatavo, kad pastaraisiais metais pasėlių ploto augimas sustojo: kviečių plotai stabilizavosi ir dėl sėjomainos, tikėtina, jie nedidės, nesiplės ir rapsų laukai. 

Žirnių ir pupų, proteinais gausių augalų, kasmet sėjama vis daugiau. Be to, pasak D. Kebliko, atsiranda vis modernesnė technika, leidžianti labai greitai nuimti derlių ir plėsti ankštinių kultūrų plotus.

Lietuvos konkurentė – Rumunija

D. Keblikas vardijo, kad pagrindinės Baltijos šalių rinkos 2023-2024 metais turėtų išlikti panašios kaip ir anksčiau: Nigerija, Pietų Afrika, Ispanija, Marokas, Angola, Kamerūnas ir kitos Vakarų Afrikos šalys.

„Džiugina, kad per pastaruosius dvejus metus šalių, į kurias eksportuojame Baltijos šalių kviečius, skaičius išaugo nuo 25/27 iki 35/37. Anksčiau buvusią populiarią kryptį – Saudo Arabiją – praradome ir prie jos jau greičiausiai negrįšime, eksportas į Nigeriją turėtų išlikti panašus. Ar jis kiek galėtų augti? Abejoju.

Pietų Afrikos rinka taip pat turėtų išlikti stabili, nes jiems nėra patrauklūs rusiški grūdai. Į Ispaniją eksportas gali kiek sumažėti, nes šiemet šioje šalyje labai geras grūdų derlius. Marokui svarbiau kviečių kaina nei jų kokybė, baltymų kiekis“, – skirtingų rinkų perspektyvas komentavo D. Keblikas.

Pasak jo, viena iš rimtų konkurenčių Lietuvai dabar gali būti Rumunija, kurioje šiemet užderėjo labai geros kokybės (12,7-13 proc. baltymų) kviečiai, kurie galėtų sudominti ir Vakarų Afrikos šalis. Konkurente išlieka ir Rusija, kurios 12,5 proc. baltymo kviečiai apie 15/20 JAV dolerių už toną pigesni nei Baltijos šalių. Konkurenciją sunkina ir tebesitęsiantis rusiškų grūdų, ypač kviečių, tranzitas per Latviją.

Įmonės vadovo teigimu, kviečių kaina ir toliau labiausiai priklausys nuo fondų nuotaikų ir jų noro pirkti  kviečius, kukurūzus, rapsus, sojos pupeles ir jų produktus. Svarbus ir kitų pagrindinių šalių eksportuotojų (Australijos, Argentinos, JAV, Brazilijos, Rusijos, Europos Sąjungos) derlius.

„Kol kas fondai labiau linkę parduoti, todėl kaina stipriai nukritusi lyginant su buvusiomis prieš gerą mėnesį, nors fundamentalūs dalykai: pasiūla, suvartojimas, atsargos (bent jau kviečių ir miežių) – rodo, kad tam kainų mažėjimui ir nėra pagrindo. Tačiau bendras produktų kompleksas – kukurūzai ir ypač sojos pupelės – yra vis dar su pertekliaus tendencija“, – kalbėjo D. Keblikas.

Gaminių kokybė ir toliau išlieka gera 

Aptarta ir lietuviškų kviečių derliaus kokybė bei jos įtaką galutiniam gaminiui. Jau trečius metų iš eilės LGPPA iniciatyva tiriamos Asociacijos narių atrinktos žieminių kviečių veislės. LGPPA prezidentas Karolis Šimas  pristatė rezultatus tyrimo, kuriuo buvo tirta dvidešimt kviečių veislių – aštuonios iš jų augintos ir pernai, ir užpernai (šiemetinio derliaus rezultatai bus kitais metais), dvylika – skirtingų.  Visos jos augintos identiškomis sąlygomis, ir finale iš visų iškepta duona. 2022 ir 2023 metais išaugintų kviečių derlingumas skyrėsi atitinkamai: 8,5 ir 10,5 tonų/ha. 

Tyrimai atlikti Prancūzijos laboratorijose, vertinti visi iš tirtų žieminių kviečių veislių sumaltų miltų  kepimo savybių rodikliai. Buvo tiriami ne tik įprasti pagal lietuviškus standartus rodikliai – kviečio baltymai ar glitimas, bet ir tai, kiek vandens sugeba įgerti miltai, kokio elastingumo tešla susidaro, kaip atrodo iškepęs duonos gaminys, ar jisai teisingai iškilęs ir vienodai akytas, visos kitos kepimo savybės. 

LGPPA teigimu, nors 2022 metais būta problemų su smulkiais grūdais, o 2023 metų grūdų baltymų ir glitimo procentas buvo mažesnis, nepaisant skirtingų metų iššūkių, duonos kokybė parodė, kad didžioji dalis Lietuvoje auginamų kviečių veislių išlaiko pakankamai gerą gaminio kokybę. Yra tik kelios veislės, mažiau tinkančios duonos gaminiams. 

Pasak Asociacijos, svarbu, kad Žemės ūkio ministerija užtikrintų veislių deklaravimą ir būtų galima matyti, kur ir kokios veislių auginama. Dabar apie 50 proc. kviečių pasėlių veislės nedeklaruojama.

Asociacijos planuose – tyrimai, leidžiantys patikrinti, kaip skiriasi kokybė duonos, iškeptos iš sertifikuotų ir daug metų naudojamų tos pačios sėklos (kelių atsėlių) kviečių. Taip pat planuojama palyginti lietuvišką duoną su iškepta iš lenkų, rumunų, rusų ir kitų šalių kviečių.