Lidsas / Sidnėjus. Pasaulio žemės ūkis šiuo metu išgyvena trečią didelį fosfatinių trąšų kainų šuolį per 50 metų. Dėl to maisto sistema tampa pažeidžiama.

Fosforas (P) būtinas visų augalų ir gyvūnų augimui. Paprasčiau tariant, jeigu nėra fosforo, nėra ir gyvybės. Taigi, fosforo pagrindu pagamintos NPK trąšos labai svarbios pasaulinei maisto sistemai. Daugumos fosforo trąšų negalima susintetinti dirbtinai, jos gaunamos iš neatsinaujinančių fosfatų uolienų.

Maždaug 85 proc. pasaulyje esančių aukštos kokybės fosfatų uolienų yra sutelkta tik kelios šalyse (kai kurios iš jų yra „geopolitiškai sudėtingos“): Kinijoje, Maroke, Egipte, Alžyre, Pietų Afrikoje, Rusijoje, JAV. Iš minėtų šalių didžiausi kiekiai yra Maroke.

Kainos padidėjo kelis kartus

Dėl to pasaulinė maisto sistema ypač pažeidžiama esant fosforo tiekimo sutrikimams, kai galimi staigūs kainų šuoliai. Pavyzdžiui, 2008 m. fosfatinių trąšų kaina pakilo 800 proc., palyginti su 1970-aisiais.

Dėl pandemijos, Kinijos (didžiausios eksportuotojos) įvestų eksporto tarifų ir Rusijos (viena iš 5 didžiausių gamintojų) eksporto sustabdymo pasaulio žemės ūkis šiuo metu išgyvena trečią didelį fosfatinių trąšų kainų šuolį per 50 metų. Jis dar nepasiekė 2008-ųjų lygio, bet prie jo labai priartėjo. Per dvejus pastaruosius metus, Pasaulio banko duomenimis, fosforo trąšų kainos padidėjo keturis kartus.

Dėl to, pasak Lidso universiteto (Jungtinė Karalystė) ir Sidnėjaus technologijos universiteto (Australija) mokslininkų, pasaulinė maisto sistema tampa pažeidžiama.  

Naudojimas neefektyvus

Tuo pačiu metu analitikai atkreipia dėmesį ir į tai, kad fosforo naudojimas maisto gamyboje (pradedant fosfatų kasyklomis ir baigiant ūkiais, maisto pramone bei vartojimu) yra itin neefektyvus. Fosforas iš žemės, užteršdamas vandenį, nuteka į upes, ežerus ir jūras.

Pavyzdžiui, vien tik Jungtinėje Karalystėje iš 174 tūkst. tonų importuojamų fosfatų iš tikrųjų produktyviai maistui auginti sunaudojama mažiau nei pusė. Panaši situacija yra visoje ES.

Kaip teigia mokslininkai, jeigu iš esmės nepakeisime fosforo naudojimo būdo, bet koks tiekimo sutrikimas sukels pasaulinę maisto krizę, nes dauguma šalių yra labai priklausomos nuo importuojamų trąšų. Be to, protingesnis fosforo naudojimas, įskaitant daugiau perdirbto P, padėtų mažinti upių ir kitų paviršinių vandens telkinių užterštumą.

Nepaisant ypatingos svarbos, nėra visapusiškos pasaulinės fosforo valdymo sistemos – tarptautinėse politikos diskusijose ši tema iš esmės ignoruojama, o šalyse, kur P naudojimas reglamentuojamas, teisės aktai yra pasenę, neatsižvelgiama į aprūpinimo maistu klausimą, konstatuoja mokslininkai.

Tiesa, yra iniciatyvų šalinti fosforą iš nuotekų, kad būtų išvengta vandens taršos, arba skatinti ūkininkus tręšti laukus daug fosforo turinčiu mėšlu arba tiesiog naudoti mažiau fosforo. Tai gerai, tačiau, kaip pastebi mokslininkai, iniciatyvos yra fragmentiškos ir reikalauja kruopštaus vertinimo bei mokslinio požiūrio, kurio dažnai trūksta.

Rezervų yra

Jau daugiau nei prieš dešimtmetį mokslininkai įspėjo, kad jeigu niekas neprisiims atsakomybės už fosforo rinkos užtikrinimą, tolesni šių trąšų tiekimo sutrikimai gali turėti rimtų padarinių pasaulio maisto sistemai. Pažeidžiami ūkininkai gali būti nustumti į užribį, o pasaulinis javų derlius labai sumažėti.

Bet dar yra laiko pabusti. Jungtinė Karalystė parengė Nacionalinę fosforo transformacijos strategiją, kurį padėtų šaliai išbristi iš dabartinės netvarios padėties. Jeigu JK vyriausybė ir institucijos patvirtins šią strategiją, kitos ES šalys gali pasekti jos pavyzdžiu.

Nepaisant beveik visiškos priklausomybės nuo importuoto fosforo trąšose ir pašaruose, mokslininkų grupės iš JK atlikti tyrimai parodė, kad teoriškai šalis turi pakankamai fosforo, kuris jau cirkuliuoja maisto sistemoje. Pavyzdžiui, 90 tūkst. t fosforo susikaupia žemės ūkio paskirties dirvose, 26 tūkst. t per metus patenka į vandens telkinius, o 22 tūkst. t – į sąvartynus. Šį fosforą reikia panaudoti.

JK strategijoje nustatytos šešios prioritetinės fosforo naudojimo sritys, pradedant novatoriškų technologijų kūrimu ir baigiant finansinėmis paskatomis mokslui bei pramonei ir bendruomenių įtraukimu į reikiamus pokyčius.

Britų mokslininkai fosforo strategiją kuria po išsamių konsultacijų su ūkininkais, reguliavimo įstaigomis, politikos formuotojais, maisto gamintojais, nuotekų valymo įmonėmis ir aplinkosaugos specialistais. Taigi, pasaulinės fosforo darbotvarkės pokyčiai galimi pasitelkus technologijas ir mokslą.