Vilnius. Pabrangus trąšoms, ūkininkai ėmė ieškoti alternatyvų ir domėtis biotechnologijomis. Tiesa, dalis jų tvaresnius sprendimus vis dar renkasi ne siekdami tausoti aplinką, o bandydami išspręsti išorės veiksnių sukeltus iššūkius, teigia ekspertai.

Anot biotechnologijų mokslininko ir tvaraus ūkininkavimo skatinimo įmonės „Bioversio“ vadovo Stanislavʼo Balionʼo, pastaraisiais metais Lietuvos žemdirbiai vis daugiau dėmesio skiria dirvožemio mikrobiologijai ir savybėms gerinti. Mat vis labiau suprantama, kad derlių pirmiausia lemia dirvožemis. Pasak jo, iki šiol kone didžiausias pokytis, renkantis tvarius ūkininkavimo sprendimus, užfiksuotas būtent praėjusiais metais.

„Bioversio“ vadovo manymu, 2022 m. daliai ūkininkų galimai tapo lūžio tašku, nes dėl brangių trąšų buvo priversti ieškoti alternatyvų, todėl ėmė labiau domėtis.

Bendrovės atlikta 230 ūkininkų apklausa parodė, kad maždaug pusė respondentų šiais metais ketina naudoti dirvožemio mikrobiologinius produktus. Beveik 70 proc. apklaustųjų supranta dirvožemio kokybės svarbą ir būtent jo gerinimą įvardija kaip priežastį, skatinančią naudoti mikrobiologinius preparatus.

Mokslininkai pabrėžia, kad didesnis dėmesys skiriamas prevenciniams augalų ligų sprendimams. Anksčiau ūkininkams viena svarbiausių užduočių buvo laiku pastebėti galimas derliaus problemas ir greitai į jas reaguoti, tačiau vis daugiau šiuolaikinių žemdirbių nusprendžia veikti anksčiau ir ligų išvengti, o ne su jomis kovoti, kai šios išryškėja.

„Staigų prevencinių priemonių populiarumą galėjo lemti brangę pesticidai – jiems gaminti naudojama daug iškastinio kuro, kurio kainos šoktelėjo. Visa tai skatino labiau domėtis prevenciniais biologiniais produktais, skirtais kovoti su augalų ligomis“, – sako biotechnologijų ekspertas.