Vilnius. Lietuvai siekiant gauti leidimą eksportuoti grūdus ir jautieną į Kiniją, mėsos perdirbėjai sako, kad tai būtų ypač svarbus žingsnis.

Tuo metu grūdų augintojai mano, kad Kinijos rinkos atvėrimas reikšmingos įtakos jų verslui neturėtų.

Grūdų augintojai didelės naudos nesitiki

Pirmadienį, žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio teigimu, į Lietuvą turėtų atvykti Kinijos atstovai, galutinai patikrinti įmones dėl grūdų eksporto leidimo. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad rinkos atvėrimas esminių pokyčių grūdų augintojams neturės.

„Kiekviena rinka svarbi ir džiugu, kai atsiveria naujos, bet nemanau, kad Kinijos rinka galėtų turėti įtakos grūdų kainoms Lietuvoje. Didelė rinka, perka grūdus palankiomis sąlygomis iš Rusijos, Amerikos, Australijos. Lietuviškiems grūdams į tokią rinką įsiterpti bus sudėtinga“,– BNS komentavo A. Macijauskas.

Anot jo, lietuviški grūdai yra aukštos kokybės, kuri Kinijai nėra labai svarbi, todėl, gaudami pigesnių grūdų iš kitų valstybių, kinai nebus nusiteikę iš Lietuvos grūdus pirkti brangiau.

„Mūsų grūdai labai aukštos kokybės, o ten tokios aukštos kokybės nereikia, juos tenkina ir žemesnės kokybės grūdai, todėl nemanau, kad mums duotų didelės naudos“,– teigė A. Macijauskas.

„Nemanau, kad mūsų tikslas turėtų būti Kinija, nes gaminame aukštesnės pridėtinės vertės maisto produktus, tai mums reikia orientuotis į rinkas, kurios yra kainų požiūriu patrauklesnės“,– pridūrė jis.

A. Macijausko teigimu, Lietuvos grūdininkams įdomesnės Skandinavijos ir Europos Sąjungos, šiaurės Afrikos šalių, Indijos rinkos. Anot jo, svarbiausia, kad šalyje būtų aukštos kokybės produkcijos poreikis ir rinka būtų pasiruošusi už ją mokėti.

„Mums įdomios rinkos, kur nereikėtų konkuruoti su Rusija, Australija, Amerika, kur žmonės nori gauti genetiškai nemodifikuotų grūdų, kur svarbu, kad nebūtų naudojami cheminiai preparatai. Tuo tarpu kinams nėra jokio skirtumo, važiuoja pas juos grūdai modifikuoti, apipurkšti bet kuo. Mums tokios rinkos nėra labai patrauklios ir įdomios“,– aiškino A. Macijauskas.

Pasak jo, Lietuva Kinijai galėtų pasiūlyti nebent nedidelius kiekius nišinių produktų, kurių norėtų įsigyti turtingieji kinai, pavyzdžiui, aukštesnės kokybės, ekologiškų produktų.

Grūdų perdirbėjų asociacijos duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuva eksportavo 2 mln. tonų grūdų, iš jų – 1,3 mln. tonų kviečių, kurie daugiausiai eksportuoti į Saudo Arabiją, Nigeriją, Ispaniją, Lenkiją ir kitas ES šalis.

Laukiama jautienos eksporto atvėrimo

Lietuva, tikėtina, artimiausiu metu gaus leidimą į Kiniją eksportuoti šaldytą jautieną ir jos subproduktus. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) vadovas Egidijus Mackevičius teigia, kad tai būtų ypač  svarbus žingsnis, kurio perdirbėjai laukia daugiau nei penkerius metus.

„Tai mums ženkliai padėtų, nes Kiniją laikome viena iš perspektyviausių rinkų, mokių rinkų, ir mes tikrai galėtume ten patiekti savo produkciją. Mes turime jautienos, visą laiką esame perteklinėje situacijoje“,– BNS komentavo E. Mackevičius.

Pasak jo, perdirbėjai ypač daug naudos tikisi, jei būtų leista eksportuoti subproduktus.

„Jie vertingesni negu išpjaustyta jautiena toje rinkoje. Jie labiau vertina inkstus, širdį ir kitus subproduktus, kas pas mums nėra labai populiaru“,– teigė E. Mackevičius.

„Tokiu atveju nugarinę galima parduoti kažkur kitur, o subproduktus ten, kur brangiausia. Tai duoda mums lankstumo, kiekvienos tokios rinkos atsiradimas leidžia segmentuoti ir gauti geriausią kainą už tą patį galviją“,– pridūrė jis.

Pasak E. Mackevičiaus, Lietuva nesudarytų didelės konkurencijos Kinijos rinkoje, tačiau atradus savo nišą, šalies mažumas taptu privalumu.

„Kinijos rinka gali sunaudoti daug daugiau, negu Lietuva pagamina, mums tiesiog reikėtų surasti savo nišas, savo miestus, regionus, verslininkus Kinijoje, su kurias galėtume dirbti ir mes kažkokių ribų nematome, nes mūsų mažumas yra mūsų pliusas, esame pakankamai lankstūs“,– teigė E. Mackevičius.

Asociacijos duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius Lietuva eksportavo 4,548 tūkst. tonų sušaldytos galvijienos, daugiausiai – į Suomiją (984,4 tonų), Rumuniją (933,1 tonų) ir Latviją (781 toną).

BNS inf.