Šakių r. Viena stipriausių šalyje Lukšių žemės ūkio bendrovė plėtoja ir pieno ūkį, ir augalininkystę. Vakar Šakių rajono žemdirbiams čia buvo organizuota kompanijos „Linas Agro" lauko diena, kurios metu įvertintos laukuose taikomos technologijos ir aptarti baigiamieji derliaus formavimo darbai.

„Kur Jonai praeina, ten problemos dingsta", - tokią išvadą padarė į lauko dieną susirinkę žemdirbiai, turėdami mintyse Lukšių ŽŪB vadovo Jono Pranaičio ir vyr. agronomo Jono Bako profesionalumą ir reiklumą sau bei kitiems. Atrodo, laukuose nėra nė menkiausios problemos, viskas auga ir žaliuoja tarsi išdailintuose reklaminiuose kataloguose. Žinoma, išlaikyti pavyzdinius laukus ir gauti pavydėtinus derlius leidžia ilgametė patirtis ir kruopštus kasdieninis visų bendrovės darbuotojų darbas.

Iš viso Lukšių žemės ūkio bendrovė valdo 3 400 ha, šiemet augina 1 183 ha žieminių kviečių, 410 žieminių rapsų, 220 ha žieminių kvietrugių, 13 ha žieminių miežių, iš vasarinių augalų - 360 ha salyklinių miežių, 325 ha vasarinių kviečių, 270 ha kukurūzų, 215 ha pupų, 65 ha žirnių; likusieji plotai skirti kultūrinėms ganykloms.

Rapsai jau baigė žydėti

„Linas Agro" technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius atkreipė dėmesį, kad šių metų šaltas pavasaris buvo sudėtingas tiek rapsams, tiek kviečiams, labai jautėsi azoto stygius: nors trąšos ir buvo atiduotos, tačiau augalai tiesiog nesugebėjo paimti maisto medžiagų dėl per šaltos dirvos. Tokiu atveju labai pasiteisino tręšimas per lapus.

Vakar Lukšiuose palijo - šio lietaus teko laukti beveik mėnesį, tad į lauko dieną susirinkusius Šakių rajono žemdirbius džiugino kiekvienas lašas

„Kalbant apie tai, kiek augalai suformuoja organikos, galima skaičiuoti taip: fiziniu svoriu mineralinių trąšų atiduodame 400-450 kg, labai intensyviai tręšiant galbūt 500 kg/ha veiklaus elemento. Rapsai ir kviečiai sukaupia 14-17 tonų/ha organinės masės. Taigi, trąšos sudaro vos 3 proc. augalo sukauptų medžiagų. Galima sakyti, kad trąšos yra tarsi cementas mūrijant, o „plytas" sukuria pats augalas, vykdydamas fotosintezę - kitaip sakant, visą organiką augalas užaugina pats, o trąšos tik padeda tą darbą daryti", - sakė A. Lukoševičius.

Birželis yra vienas iš tų mėnesių, kada fotosintezė yra intensyviausia. Kviečiai ir rapsai per dieną susintetina 230-240 kg/ha (labai geromis sąlygomis - iki 300 kg/ha) sausųjų medžiagų. Tai didžiuliai kiekiai.

„Apatiniai rapsų lapai šiuo metu intensyviai atmetinėjami ir netrukus fotosintezę vykdys tik ankštaros ir stiebas. Todėl labai svarbu išsaugoti pasėlių viršų, kad jis būtų žalias, sveikas ir aktyviai vykdytų fotosintezę", - sakė „Linas Agro" technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius

Svarbu pasirinkti efektyvią apsaugą nuo ligų. Cantus Gold - naujas sisteminio veikimo fungicidas, su papildoma veikliąja medžiaga dimoksistrobinu, skirtas rapsų apsaugai nuo baltojo puvinio, juodosios dėmėtligės ir iš dalies nuo fomozės. Pastebėta, kad šiuo fungicidu nupurkšti rapsai daug mažiau serga verticilioze.

Praėjusiais metais rapsų pasėliai buvo masiškai pažeisti ankštarinių paslėptastraublių. „Važiuoji per lauką ir matai, kad visas viršus rudas: pažeistos ankštaros atsidarinėja, sėklos byra lauk, dar prisideda ir paukščiai, kurie drasko ankštaras. Pabandėme žydėjimo metu, kai naudojame fungicidą, įdėti ir sisteminį insekticidą nuo paslėptraublių ir gumbauodžių. Ūkininkai pasakojo, kad purškiant skraidė ištisi debesys vabalų", - sako A. Lukoševičius.

Šiemet žiedinukų tikriausiai retas žemdirbys rado lauke - jų buvo palyginti labai mažai. Tačiau paslėptastraublių iš žiedyno buvo galima vos ne pilną saują prikratyti -jų buvo tikrai labai daug. Už paslėptastraubiulius dar daugiau žalos padaro gumbauodžiai: paslėptraublių išsiritusi lervutė sunaikina 1-2 sėklytes, o gumbauodžių lerva sunaikina faktiškai visas sėklas ankštaroje.

LAMMC Agrocheminių tyrimų centro duomenimis, praėjusį rudenį mineralinio azoto dirvose buvo labai maži kiekiai, daug jo išsiplovė per lietingą rudenį ir žiemą, taigi jo kiekiai dirvoje minimalūs. „Kiek atiduosite azoto, tiek augalai ir suformuos derliaus. Rapsai yra tokie augalai, kuriuos galime tręšti gausiai - jie viską suvalgys. Šių augalų tręšimo atsiperkamumas yra vienas didžiausių", - pastebi A. Lukoševičius.

Jo nuomone, dabar pats laikas važiuoti į rapsų lauką su karbamidu (20-25 kg/ha), nes žydėjimas jau yra visiškai pasibaigęs, ir būtinai reikėtų įdėti NPK trąšų su didesniu kalio kiekiu, pavyzdžiui, Yelia NPK 9-10-40 (5 kg/ha). Taip augalams atiduodamas subalansuotas NPK trąšų kiekis, išsaugomos ir silpnesnės ankštaros, ir stambios suformuotos ankštaros (neretai ankštarose susiformuoja per 30 sėklų, tačiau paskui dėl maisto medžiagų trūkumo kokios 4-6 gali nunykti ir taip netenkama nemažos dalies derliaus).

Antrąjį kartą purškiama jau tik su karbamidu - praėjus maždaug 10 dienų po pirmojo purškimo. Specialistai rekomenduoja karbamidą ištirpinti kelias dienas prieš purškimą, kad darbinis tirpalas sušiltų ir augalams nekeltų didelio streso (kai bakas nustoja rasoti, reiškia, tirpalas jau pakankamai sušilo).

„Tręšiame taip, kad būtų daug kalio (naudojame NPK 5-21-36), nes visada, kai tik darome dirvožemio tyrimus, paaiškėja, kad mūsų laukuose jo trūksta. Pirmutinis rapsų tręšimas būna salietra (300 kg/ha), antrasis - 250 kg/ha amonio sulfato, trečiasis - 200 kg/ha salietros. O iš herbicidų jau daug metų naudojame Teridox 1,3 l/ha ir Brasan 1 l/ha mišinį - važiuojame iš karto paskui sėjamąją, tą pačią dieną. Ir niekada neturėjome problemų su piktžolėmis", - nusistovėjusią tvarką paaiškino J. Bakas.

Lukšių žemės ūkio bendrovės vyr. agronomas Jonas Bakas sako, kad iš šio Factor KWSrapsų lauko tikisi 4,5 t/ha derliaus, o jei gamtos sąlygos bus palankios, tai ir daugiau

„Linas Agro" specialistai atkreipė žemdirbių dėmesį į žieminių rapsų veislę Factor KWS, kuri nuo praėjusio metų rudens yra standartinė veislė VAT augalų veislių tyrimų stotyse. Nauja žieminių rapsų veislė išsiskiria derlingumu - 2015 m. pas ūkininkę Dalią Pielikienę (Marijampolės r.) šie rapsai davė 6,37 t/ha derlių. 2012-2014 m. veislių tyrimuose vidutinis Factor rapsų derlingumas gautas 4,8 t/ha (12,5 proc. didesnis negu standartinių veislių). Didžiausias Factor derlingumas gautas Kauno veislių tyrimų stotyje - 6,73 t/ha. Be to, šie rapsai labai atsparūs nepalankioms žiemojimo sąlygoms.

A. Lukoševičius pastebėjo, kad kai rinkoje atsirado augimo reguliatorius Caryx, kurio veikimas labai stiprus, nebeliko žieminių rapsų peraugimo rizikos, todėl žieminiai rapsai dabar gali būti sėjami labai anksti, jau pirmomis rugpjūčio dienomis. Žinoma, jei tik priešsėlis tai leidžia - realiai gamyboje paprastai ankstyviausi rapsų sėjos terminai skaičiuojami nuo rugpjūčio 10 dienos. Augimo reguliatoriumi Caryx nupurkšti rapsai turi galingesnę šaknų sistemą ir suformuoja daug stiprių šoninių šakų, kurios išaugina didelį kiekį ankštarų.

Žieminiai miežiai - geras derlius ir ankstyva pjūtis

Žieminiai hibridiniai miežiai Zzoom Lukšiuose auginama jau treti metai ir stebina derlingumu: 9,1 t/ha pirmais metais, 10,62 t/ha pernai. Varpos šešiaeilės, grūdų skaičius didžiulis. Tai labai stipriai augantys augalai, azoto jiems reikia nedaug, maksimaliai 150-160 kg/ha (skaičiuojant v. m.). Šiemet žemdirbiams vietoj Zzoom bus pasiūlyta nauja, dar geresnių parametrų, žieminių miežių veislė Mercurioo: jie bus tvirtesniais stiebais, atsparesni išgulimui, o dėl atsparesnių varputės stagarėlių mažiau lūžinės varpos.

Paprasta priežiūra, ankstyvas kūlimas ir didžiulis derliaus potencialas - tokius žieminių miežių privalumus įvardija žemdirbiai, jau išbandę šių augalų auginimą savo ūkiuose

Žinoma, auginant žieminius miežius būtina naudoti augimo reguliatorius, nes jei sunkios varpos pakils aukštai, sulaikyti nuo išgulimo tokį pasėlį bus labai sudėtinga. Augimo reguliatoriai naudojami du kartus: pirmiausia Moddus Start su Cycocel, o paskui Medax Max arba Moddus - kad veiktų ilgai ir užtikrintai.

Žieminių miežių veislės labai atsparios ligoms, palyginti ištvermingos žiemą (gerai peržiemojo net Šiaurės Lietuvoje). Sėjos norma maža - 1,8 mln. sėklų/ha arba 70 kg/ha, bet išsikrūmijimas labai gausus - vidutiniškai 10 stiebų. Pasak J. Bako, apibendrinant galima teigti, kad žieminių hibridinių miežių priežiūra yra tokia pat, kaip kvietrugių.

Apsaugoti nuo ligų svarbu ir javus, ir ankštinius

Andrius Lukoševičius atkreipė žemdirbių dėmesį į javų apsaugos nuo ligų svarbą, ypač vėliavinio lapo apsaugą, nes tai didele dalimi lemia derlių. Naujas fungicidas Librax yra vienas efektyviausių: turi labai gerą apsauginį ir gydomąjį veikimą nuo grybinių ligų, juo galima apsaugoti visas viršutines augalo dalis, saugo ir nuo varpų fuzariozės, kuri gali išplisti javų žydėjimo metu.

Ne mažiau svarbu nuo ligų apsaugoti ir ankštinius augalus. Ir žirniai, ir pupos Lukšiuose auginami ne tam, kad tik būtų įvykdyti žalinimo reikalavimai - į ankštinius augalus taip pat investuojama kaip į komercinius. Auginti aukštos kokybės pupas apsimoka - skirtumas tarp pašarinių ir maistinių pupų supirkimo kainos yra 50 eurų/t. Skaičiuojant, kad pupų kuliama 4 t/ha, skirtumas iš hektaro susidaro jau 200 eurų - solidi suma.

„Reikia investuoti ir į derlių, ir į jo kokybę. Yra žemdirbių, kurie jau daug metų augindami ankštinius jų apsaugai naudoja sisteminio veikimo fungicidą Signum ir mato aiškų skirtumą tarp tų plotų, kurie purškiami fungicidu ir kurie ne", - patikino A. Lukoševičius.

Kompanijos „Syngenta" pardavimų atstovė Rūta Staugaitienė ir „Linas Agro" technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius atidžiai apžiūrėjo Fuego veislės pupas, kurios sėtos gegužės 4-6 dienomis, ir konstatavo, kad sitonų pažeidimų nematyti

„Sygentos" pardavimų atstovė Rūta Staugaitienė priminė beico svarbą žirnių ir pupų sveikatingumui. Šiemet buvo išduotas leidimas išimties tvarka 120 dienų laikotarpiui tiekti rinkai beicą Maxim 025 FS, kuris saugo žirnius ir pupas nuo daigų askochitozės ir šaknų puvinių. „Beicuojant pupas, produkto norma yra 2 l/t, vandens reikia mažiau negu beicuojant kviečius - pakanka 6 litrų. Taip pat reikia pridėti klijų, kad beicavimo tirpalas nenubėgtų nuo pupų", - ankštinių beicavimo specifiką paaiškino R. Staugaitienė.

Kviečių kaina nekyla, rapsai išlieka likvidūs

„Linas Agro" prekybos vadybininkas, grūdų rinkos ekspertas Mindaugas Volungevičius, kalbėdamas apie artėjantį naujo derliaus sezoną, priminė Rusiją, kuri užaugina labai didelius kviečių kiekius - šiemet rusai yra deklaravę apie 15 mln. ha žieminių kviečių pasėlių. Ramybės neduoda ir seno derliaus likučiai Rusijoje, kurie nėra labai tiksliai žinomi, tačiau turėtų būti nemaži.

„Kviečių kainų kilimo artimiausiu metu tikėtis sunku. Džiugina tai, kad ankštinių kultūrų realizacija yra pakankamai gera. Rapsai taip pat likvidūs. Tiesa, šiuo metu rapsų tonos kaina yra pakritusi apie 40 eurų, tam įtakos turėjo naftos kaina, valiutų kursų svyravimai ir gausus sojų derlius Pietų Amerikoje. Sunku prognozuoti, kokia bus rapsų kaina, tačiau tikėtina, kad rapsai atsities, nes tai yra tikrai likvidi prekė", - sakė M. Volungevičius. Žemdirbiai, siekiantys gauti aukštesnę kainą, turėtų kreipti dėmesį į grūdų atkrovimo periodą. Tie ūkiai, kurie gali ilgiau palaikyti derlių, gali tikėtis didesnės kainos.

„Linas Agro" vadybininkai Mindaugas Volungevičius (kairėje) ir Giedrius Bakas pasidalijo įžvalgomis apie artėjantį derliaus supirkimo sezoną

„Linas Agro" vadybininkas-konsultantas Giedrius Bakas garantavo, kad įmonė grūdų supirkimo sezonui jau ruošiasi, sparčiai plečiamos grūdų talpos Lukšiuose - elevatoriaus talpos čia patrigubės. „Tikėkimės, kad žemdirbiams nereikės laukti ilgose eilėse, supirkimo tempas bus greitesnis. Kas tik turite bent menkiausią galimybę grūdus paruošti tiesiai uostui, tai taip ir darykite, - paragino G. Bakas. - Kokia bus grūdų kaina, niekas tiksliai negali pasakyti. Visame pasaulyje prekyba grūdais dabar yra vangi. Manome, kad reikia būti atsargiems: kad nei patys neapsigautume, nei jūsų nenuviltume".

MŪ inf.