BASF A1 2024 06 19 Basf m1 2024 06 19
Rinka
Lietuvos banko vadovas: dramos nėra, bet iki pavasario toloka
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus (Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.)

Vilnius. Palyginti su prieš ketvirtį buvusiomis perspektyvomis prognozėmis, spartesnis ekonomikos atsigavimas atidedamas kitų metų pradžiai. Šiemet svarbiausias infliaciją kurstęs veiksnys buvo maisto kainos.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus spaudos konferencijoje pareiškė, kad:

  • Pirmą ketvirtį Lietuvos ekonomika smuktelėjo 2 proc., daug kas rado progą pūsti pavojaus signalus apie recesiją, krizę, kitokias negandas.
  • Antrą ketvirtį sulaukėme staigmenos su pliuso ženklu, tai buvo 3 proc. ūgtelėjimas. Manome, kad reikia žiūrėti sistemiškai, ir mūsų vertinimas nesikeičia, dramoms pagrindo nėra, tačiau ir pirmieji 3 procentai dar ne pavasaris.
  • Ekonomika tebėra vangi, ūkio aktyvumas prislopęs, ir galutinis metų rezultatas deja, bus su nedideliu, bet minusu.
  • Vidutinė metinė infliacija šiemet, prognozuojama, turėtų siekti 8,8 proc., o kitąmet – 2,6 procento. Investicijos turėtų augti 6,8 proc., o kitais metais – 3,3 proc.
  • Nedarbo lygis Lietuvoje šiemet sieks 6,7 proc., 2024 m. – 6,5 proc. Ankstesnė prognozė siekė atitinkamai 7,8 proc. ir 7,5 procento.
  • Užimtumas 2023-iaisiais turėtų sumažėti 0,4 proc., o 2024 metais – 0,6 proc. Darbo užmokestis šiemet turėtų augti 12,4 proc., o kitais metais – 9,8 procento.

LB valdybos pirmininko G. Šimkaus teigimu, Lietuvos įmonių pelnų augimas 2022 metais prisidėjo prie spartaus kainų šuolio. 

Bioversija 2024 04 26 m7
  • Įmonės, matydamos savikainos augimą ir vertindamos infliacinę aplinką bei stiprią paklausą šalyje, reikšmingai peržiūrėjo savo kainas ir tokiu būdu pasididino generuojamus pelnus.
  • Panašūs procesai fiksuoti ir daugelyje kitų valstybių.
  • Šiemet infliaciją labiausiai augino brangęs maistas, o kitąmet ją labiausiai veiks brangstančios paslaugos.
  • Grynoji infliacija, nors ir mažėja, tačiau ne taip sparčiai, kaip bendroji, ir ji gerokai per aukšta.
  • Šiemet svarbiausias infliaciją kurstęs veiksnys buvo maisto kainos. Ankstesnė LB analizė rodė, kad žemės ūkio produktų supirkimo kainos kurį laiką augo sparčiau nei gamintojų sąnaudos, o maisto pramonės  produkcijos kainos didėjo nuosaikiau nei sąnaudos.
  • Situacija pasikeitė: šių metų pirmąjį pusmetį žemės ūkio ir maisto gamintojų produkcijos kainos buvo išaugusios daugmaž panašiu mastu, kaip ir jų patiriamos sąnaudos. 
  • Maisto kainos vartotojams buvo padidėjusios daugiau nei prekybininkų sąnaudos. Perparduoti skirtų prekių kainų kilimas jau buvo stabilizavęsis, kitų sąnaudų taip pat, tačiau vartotojams maisto kainos augo toliau. 

Minėti duomenys neindikuoja, kad kurioje nors iš maisto produktų tiekimo veiklų pelnai būtų išskirtinai dideli.

Autorius: pagal BNS inf.
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę savo ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos