Kaunas. Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, kviečių derliaus padidėjimas neprognozuojamas, tad greičiausiai sumažės ir eksportas. 

Apie tai kalbėta per tradicinę Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) vasaros konferenciją.

Didžiausias ar antras pagal didumą kviečių derlius pasaulyje

„Javapjūtė dar tik įsibėgėja, o būsimo derliaus prognozės jau kelia daug diskusijų, nes gaunama informacija nuolat keičiasi. Pasaulinis kviečių derlius, skirtingų analitikų duomenimis, prognozuojamas rekordinis arba antras pagal dydį istorijoje, kukurūzų – didesnis nei pernai, miežių – kuklesnis nei pernai, tačiau artimas pastarojo dešimtmečio vidurkiui“, – savo pranešimą konferencijoje pradėjo grūdų brokerių įmonės „Copenhagen Merchants“ vadovas Baltijos šalims Gintaras Pauža.

Tačiau šiuo metu ne tik derliaus kiekis ar kokybė kelia diskusijų. Vienas aštriausių klausimų – Ukrainos grūdų eksportas – kiek derliaus bus galima išvežti iš šalies jūra per Ukrainos uostus, o kiek alternatyviais keliais naudojantis tranzitu per kaimynines šalis.

Baltijos šalys derliaus padidėjimo nesitiki

Baltijos šalyse (tradiciškai prie Lietuvos, Latvijos, Estijos apžvalgoje dar priskirtos ir Lenkija bei Vokietija) nuotaikos nėra optimistinės. Nė vienoje iš paminėtų šalių nesitikima kviečių derliaus padidėjimo. Bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos derlius gali būti 1–1,3 mln. t prastesnis nei pernai, todėl šių šalių eksportas taipogi mažės. Lenkijoje ir Vokietijoje eksportas gali išlikti panašus kaip pernai tik dėl sukauptų atsargų.

Ištikimų pirkėjų turime nedaug, jie nuolat keičiasi. Pernai daugiausia lietuviškų kviečių iškeliavo į Nigeriją, antroje vietoje liko Saudo Arabija, po jos – Pietų Afrikos Respublika, Kenija, Ispanija, Mozambikas. Tikėtina, kad pagrindine lietuviškų kviečių kryptimi ir vėl bus Afrikos šalys.

Tiesa, situacija jose nėra ypač gera. Daugiausia nuogąstavimų kelia sparčiai nuvertėjančios Afrikos pirkėjų valiutos. Pavyzdžiui, Nigerijos valiuta euro atžvilgiu vien nuo birželio pradžios krito daugiau nei 50 proc. ir tai labai mažina perkamąją galią.

„Dėl sausros pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje veikiausiai turėsime mažiau grūdų eksportui. Tačiau ir dėl jų pardavimo teks konkuruoti ne tik su kaimyninėmis šalimis ir ukrainietiškų grūdų eksportu per Lenkiją, bet ir su Rusija.

Rusiški kviečiai Latvijos uostuose šiuo metu pardavinėjami už maždaug 226–228 Eur/t, o už lietuviškus kviečius su rugpjūčio pristatymu prašoma 258 Eur/t. Skirtumas akivaizdus.

Be to, Rusija turi ypač daug atsargų iš praėjusio sezono, todėl net ir prie vidutinio šių metų derliaus galės eksportuoti ne ką mažiau nei pernai.

Džiugina tai, kad lietuviški grūdai vertinami pirkėjų, o mūsų eksportuotojai yra lankstūs ir geba greitai prisitaikyti prie kylančių iššūkių. Todėl naująjį sezoną pasitinkame optimistinėmis nuotaikomis“, – apibendrino situaciją G. Pauža.

Sausros pasekmės

Šiųmetė sausra gali atsiliepti ne tik derliaus kiekiui, bet ir jo kokybei. Pasak LAMMC Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėjos Romos Semaškienės, šiemet javų ligų nėra gausu, jei jos ir plito, tai vėlesniais tarpsniais ir didesnės žalos derliui nepadarė.

Tačiau šiuos metus galime vadinti kenkėjų metais – jų antplūdis stebėtas visuose augaluose, dažnu atveju nepakako vienkartinio purškimo.

Javų kokybė labai svarbi ir kalbant apie grūdų eksportą, ypač atveriant naujas rinkas. 2022 m. kviečiai eksportuoti į 20 ne ES, o bendrai – į 43 pasaulio šalis. Šių metų pirmąjį pusmetį lietuviški kviečiai pasiekė 31 trečiųjų šalių rinką.

Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarijos skyriaus vedėjos Rasos Žitkuvienės teigimu, pagrindinės grūdų kokybės problemos ruošiantis eksportui: paimtuose mėginiuose aptinkama piktžolių sėklų ir (arba) grybinių ligų sukėlėjų. Tačiau kiekvienais metais situacija gerėja ir pirkėjus pasiekia vis švaresni grūdai.

Galime išauginti kokybiškus grūdus

Jau keletą metų iš eilės LGPPA iniciatyva bandymams sėjamos Asociacijos narių atrinktos žieminių kviečių veislės. 

LGPPA prezidentas Karolis Šimas pristatė tyrimo, kuriuo tirta penkiolika kviečių veislių, augintų identiškomis sąlygomis, rezultatus (galiausiai iš jų buvo kepama duona). Tyrimai atlikti Lietuvos, Prancūzijos ir Ispanijos laboratorijose, vertinant visus iš tirtų žieminių kviečių veislių sumaltų miltų kepimo savybių rodiklius.

Tirti ne tik įprasti pagal lietuviškus standartus rodikliai, tarkime, kviečių baltymai ar glitimas, bet ir tai, kiek vandens sugeria miltai, kokio elastingumo tešla, kaip atrodo iškepęs duonos gaminys, ar jis teisingai iškilęs ir vienodai akytas. Tyrimas parodė, kad duonos kokybė labai priklauso nuo kviečių veislės.

Didelė problema, kad iki šiol nėra Žemės ūkio ministerijos sprendimo, jog privalu deklaruoti, kokios kviečių  veislės pasėtos.

Šiais metais nuo bendro 942 tūkst. ha deklaruoto kviečių pasėlių ploto tik 43,7 proc. užsėta žinomomis veislėmis. Didesnė dalis kviečių deklaruojami kaip nežinomos veislės.

Tokiu atveju dažnai negalime konkuruoti su kitų šalių eksportuotojais, siūlančiais stabilią ir žinomą kokybę, nors kviečių veislių, tinkančių kokybiškiems kepiniams, tikrai turime – tą parodė ir atlikti tyrimai.