Briuselis. Rapsų kainų ralį Europoje paaiškina tiek mažas jų derlius ES, taip pat menkas alternatyvios kultūros – saulėgrąžų – derlius. Aukštas vidaus kainas Europoje palaiko ir pasaulinės tendencijos, rašo leidinys „Agrarheute“.

Naujausiais Europos Komisijos skaičiavimais, rapsų derlius Europoje siekė tik 17,15 mln. t, o tai yra 2,6 mln. t (13 proc.) mažiau nei praėjusį sezoną.

Šios informacijos fone lapkričio pradžioje rapsų kainos biržoje pakilo iki 525 Eur/t – tai didžiausias augimo šuolis per dvejus metus. Spalio pradžioje už toną rapsų mokėta apie 420 eurų.

Kainų šuolio priežastis – jau dabar stebimas didelis rapsų tiekimo trūkumas perdirbimo įmonėms Europoje.

Šį sezoną, iki spalio 27 d., ES šalys importavo apie 1,75 mln. t rapsų. Tai yra maždaug 5 proc. (85 tūkst. t) daugiau nei praėjusį sezoną.

Pagrindinė tiekėja buvo Ukraina, iš kurios nupirkta net 1,27 mln. t rapsų, o tai sudarė 72 proc. viso importo.

Antra pagal svarbą rapsų eksportuotoja į ES šiemet buvo Australija (351 tūkst. t). Rapsų įvežta ir iš Moldovos, Serbijos, Kanados.

Pagrindiniai rapsų pirkėjai buvo degalų gamyklos Belgijoje ir Nyderlanduose: atitinkamai 654 ir 516 tūkst. tonų.

„Strategy Grains“ ekspertai prognozuoja, kad rapsų kainos ES augs ir toliau. Manoma, kad palankios rinkos sąlygos padidins rapsų importą iš Kanados.

„Euronext“ biržoje vasario sandorių rapsų kainos vis didėjo nuo rugsėjo vidurio, o spalio pabaigoje jau pasiekė 525 Eur/t. Gegužės sandorių kainų augimo tendencija irgi panaši. Tiesa, iki šiol pernykščio derliaus rapsų Europos ūkiai dažniausiai nebeturi. 2025 m. rugpjūčio (kai jau bus nuimtas naujas europietiškų rapsų derlius) sandorių kaina mažesnė ir svyruoja tarp 475–485 Eur/t.

Sudėtinga situacija su saulėgrąžomis

Antros pagal svarbą aliejinės kultūros – saulėgrąžų – derlius ES šiemet turėtų siekti 8,9 mln. t, o tai yra 0,9 mln. t (10 proc.) mažiau nei 2023 metais.

ES pasėlių stebėsenos sistemos MARS duomenimis, saulėgrąžų derlingumo vidurkis ES šiemet prognozuojamas tik 1,86 t/ha, o tai net 11 proc. mažiau nei praėjusį sezoną ir 13 proc. mažiau už 5 metų vidurkį.

Labiausiai saulėgrąžų derlingumas krito šalyse, kuriose jų auginama daug: Rumunijoje (-18 proc.), Bulgarijoje (-23 proc.), Vengrijoje (-13 proc.). Graikijoje, Italijoje, Čekijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Lenkijoje saulėgrąžų derlius šiemet taip pat mažesnis nei pernai.  

Saulėgrąžų sėklų importas į ES šį sezoną jau 50 proc. didesnis nei pernai – siekia 169 tūkst. tonų. Pusė importo atkeliauja iš Moldovos, likusi dalis – iš Serbijos, Ukrainos ir Kinijos. Pagrindiniai saulėgrąžų pirkėjai – Belgijos ir Rumunijos degalų gamyklos.