Šakiai. Daržovių ūkių plėtrą stabdo nemažinamas PVM, aiškios tvarkos dėl laistymo leidimų gavimo nebuvimas ir mažas investicinių projektų praeinamumas daržininkystės ūkiams.

Praėjusią savaitę Lietuvos daržovių augintojų asociacija (LDAA) organizavo tradicinį didįjį vasaros seminarą-lauko dieną (LDAA nariais šiuo metu yra 105 augintojai ir 13 įmonių). Renginyje ne tik aptartos sektoriaus ir rinkos aktualijos, bet ir apžiūrėti vieno didžiausių šalyje bulvininkystės ūkių – bendrovės „Šaka“ – bulvių laukai.

Lietuvoje šiemet deklaruota 5 724 ha daržovių ir 10 540 ha bulvių plotai. „Mūsų sektorius nėra didelis, bet auginame produktus, kurie svarbūs sveikai žmonių mitybai“, – pabrėžė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė.

Daržininkams itin svarbi išorinė ir vidinė produkcijos kokybė, nes tik nedidelė dalis užauginamų daržovių yra perdirbama. Svarbu ne tik mokėti užauginti, bet ir turėti kur saugiai laikyti, nes prekyba daržovėmis vyksta kone visus metus.

Ne mažiau svarbu daržininkams turėti ir gerus derybininkų bei prekybininkų įgūdžius, nes kiekvienas augintojas yra ir savo produkcijos pardavėjas. Gamintojų organizacijos ir kooperatyvai, kurie galbūt palengvintų realizacijos klausimų sprendimą, kol kas taip ir lieka tik siekiamybė.

„Kodėl stagnuoja daržovių sektorius Lietuvoje? Gal todėl, kad didieji daržininkystės ūkiai išsėmė savo galimybes plėtrai ir 10 metų stovi vietoje, nes pavargo konkuruoti su kitais Lietuvos sektoriais ir valdžios abejingumu, o smulkiesiems nėra realaus postūmio plėtrai,“ – svarsto LDAA direktorė Zofija Cironkienė

Pasak Z. Cironkienės, mūsų šalyje daržovių auginimo sektoriuje kyla problemų dėl daržovių asortimento – smulkieji augintojai pabando išauginti retesnių daržovių, bet dėl iškilusių užauginimo ar pardavimo sunkumų labai greitai tas noras praeina.

Bulvininkai įžvelgia eksporto perspektyvas

Bulvių plotai ir toliau mažėja, bet ne taip drastiškai, kaip praėjusius kelerius metus. Bulvių šiemet deklaruota 284 ha mažiau negu pernai, o prieš tai kelis metus plotas kasmet mažėjo apie pusantro tūkstančio hektarų.

LDAA narių bulvių plotai netgi padidėjo 9 proc. ir siekia 2 000 ha „Tai rodo, kad mūsų ūkiai mato perspektyvas ir Vakarų rinka neatrodo bauginanti. Pagrindinės rinkos bulvėms realizuoti – Italija ir Rytų Europos šalys“, – sako Z. Cironkienė.

Pastebimai šiemet padidėjo lauko daržovių plotas – net 736 ha, iš jų LDAA narių – 193 ha. Treti metai iš eilės labiausiai didėja raudonųjų burokėlių plotai – vos ne po 300 ha kasmet. Šiemet burokėliai auginami net 1 800 ha plote, iš jų LDAA narių plotai nesudaro nė pusės.

„Burokėlius bando auginti jaunieji ūkininkai, nes iš Lenkijos galima gauti pigios burokėlių sėklos, o ir auginimo technologijos atrodo nesudėtingos. Bet tai apgaulingas įspūdis“, – perspėja Z. Cironkienė.

„Nors, kaip ir visi ūkininkai Europoje, nuo pavasario iki liepos mūsų daržovių augintojai grūmėsi su ypač nepalankiomis orų sąlygomis, daržovių ir bulvių Lietuvai užteks, jei tik ruduo jas leis suvežti sveikas į saugyklas“, – optimizmo nepraranda LDAA valdybos pirmininkė ūkininkė Daiva Šateikienė

Antroje vietoje pagal užimamus plotus eina svogūnai. Pagaliau nustojo mažėti baltagūžių kopūstų plotai ir šiemet jie sudaro 602 ha. Česnakų plotai nesikeičia, nors jų paklausa labai didelė. Auga smidrų plotai – jie artėja prie 40 ha. O štai porų, salierų, petražolių, ridikėlių plotai traukiasi.

Abejonės dėl krapų, juodųjų ridikų ir moliūgų

Vėl 100 ha paaugo krapų plotai ir dabar jie siekia 270 ha – seniai ūkininkaujantys daržininkai spėlioja, kad tai gali būti lengvas būdas išmokoms gauti. Krapai lengvai patys pasisėja laukuose, kuriuose augo anksčiau, o koks jų kiekis iš tikrųjų realizuojamas, sunku pasakyti. „Mūsų skaičiavimu, 15 ha krapų visiškai patenkintų rinkos poreikius“, – sako Z. Cironkienė.

Kita daržovių rūšis, kuria gali būti piktnaudžiaujama – juodieji ridikai, kurių deklaruota 170 ha. „Manome, kad tai gali būti pasėti aliejiniai ridikai, kurie deklaruojami kaip baltieji ar juodieji“, – sako Z. Cironkienė.

Nepamatuotai – net 115 ha – išaugo ir moliūgų plotai, kurie dabar siekia 270 ha. Tai palyginti lengvai auginami augalai ir gali būti patrauklūs išmokų „medžiotojams“. Pagal poreikį jų turėtų būti auginama panašiai kaip cukinijų, bet pastarosioms auginti reikia daugiau investicijų, būtina laistyti, todėl jų plotai neperlipa kuklių 22 ha.

Nesuprantami viražai vyksta su špinatais – šių metų deklaruotų plotų pokytis 100 ha, o per trejus pastaruosius metus jie šoktelėjo nuo 14 iki 128 ha. LDAA nariai pageidautų, kad NMA, tikrindama pasėlius, atkreiptų didesnį dėmesį į minėtas daržovių rūšis – ar tikrai jos auginamos produkcijai gauti, ar tik išmokoms pasiimti.

Trys sektoriaus stabdžiai

LDAA valdybos nuomone, jau 10 metų daržininkystės sektorius stagnuoja. Pagrindiniai plėtros stabdžiai yra trys: niekaip nemažinamas PVM (jei jis sumažėtų, nebūtų tokios palankios sąlygos šešėlinei prekybai); aiškios tvarkos dėl laistymo leidimų gavimo nebuvimas (dėl vis dažnėjančių ir ilgėjančių sausringų periodų laistyti darosi būtinybė) ir mažas investicinių projektų praeinamumas daržininkystės ūkiams.

„Leidimų išdavimų procedūros sudėtingos. Remdamiesi poįstatyminiais aktais vietos apsaugininkai juos traktuoja, kaip nori ar išmano. Prašėme labai nedaug, tik parengti aiškią ir išsamią atmintinę augintojams dėl laistymo leidimų išėmimo tvarkos, kad nebūtų gamtos apsaugos inspektorių piktnaudžiavimo“, – įsisenėjusią problemą dar kartą akcentuoja Z. Cironkienė.

Ir dar vienas galvosūkis – stringantys investiciniai projektai. „Nors deklaruojama, kad daržininkystė yra prioritetinis sektorius, bet mūsų investicinių projektų praeinamumas siekia tik 60 proc. Šiemet iš 59 projektų praėjo 35. Mūsų sektoriui šiemet pritrūko 993 tūkst. eurų. Tai nedaug šalies mastu, o už tas lėšas būtų sukurta daug pridėtinės vertės. Mums kliudo ir tai, kad daržininkystės plėtra vyksta tų pačių ūkininkų sąskaita, sunku būtų rasti ūkininką-daržininką, kuris dar nebūtų gavęs paramos“, – sako Z. Cironkienė.

Jos teigimu, jei prioritetinio sektoriaus projektų praeinamumas pastaraisiais metais siekia tik 60 proc., tikriausiai reiškia, kad prastai sudėlioti projektų atrankos kriterijai.

Bulvių veislių apžiūra laukuose

Antroji LDAA renginio dalis vyko bulvių sėklininkystės bendrovės „Šaka“ laukuose. Čia buvo pademonstruoti 18 naujų bulvių veislių gamybiniai bandymai, kurių rezultatus komentavo bulvių selekcijos kompanijos „Europlant“ atstovai ir „Šakos“ vadovas Juozas Pukelis. Augintojai itin domėjosi tokiomis visai naujomis veislėmis kaip Otolia, Elfe, Malvina, Regina, Corinna ir kitomis.

Bendrovės „Šaka“ vadovas Juozas Pukelis lauko dienoje davė daug naudingų patarimų kolegoms bulvininkams

Iš viso „Šaka“ šiemet deklaravo 130 ha bulvių pasėlių plotų. „Šio sezono orai bulves paveikė neigiamai, nes sausros bulvės nemėgsta“, – reziumavo J. Pukelis. Itin drastiškai sausi orai čia laikėsi pavasarį ir pirmuosius du vasaros mėnesius – J. Pukelio skaičiavimu, nuo kovo pabaigos iki rugpjūčio pradžios teiškrito 60 mm kritulių. Kiek gausiau lietus laukus palaistė rugpjūtį, atseikėjęs 70 mm.

Lauko dienos išvakarėse gausiai palijo – iškrito 16 mm kritulių, todėl vagose dar telkšojo vanduo

Aukšta dirvos temperatūra lėmė tai, kad ant gumbų išplito terminės rauplės. Pasak patyrusio augintojo J. Pukelio, susidėjo keli rauplėms plisti palankūs kriterijai: vėlyvas sodinimas, aukšta temperatūra ir drėgmės trūkumas. Bulvių pasėliuose plito ir sausligė. Karšti orai gali šiek tiek trukdyti ir jau masiškai beprasidedantį ankstyvųjų bulvių kasimą – nerekomenduojama kasti, jei gumbai dirvoje įšyla daugiau kaip iki 25 laipsnių.

Laukų apžiūra – visada pati įdomiausia seminarų dalis

Lauko dienoje daržininkams savo veiklą pristatė dvi inovatyvios įmonės – reguliuojamo drenažo sistemas diegianti „EkoDrena“ ir išmaniuosius išteklių valdymo sprendimus siūlanti „Klappir“. Daržininkystės ūkiams siekiant dirbti rentabiliai, darosi būtina pasitelkti naujausias technologijas.

MŪ inf.