Vilnius. Pasibaigus savaitę trukusiam Kinijos ekspertų auditui dėl jautienos eksporto, išvadų tikimasi sulaukti vasaros pabaigoje.

„Bendrai audito eigą galime vertinti pozityviai. Audito rezultatai ir išvados bus pateikti galutinėje Kinijos auditorių ataskaitoje, kurios tikimės sulaukti per tris mėnesius“, – sakė Maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Mantas Staškevičius.

Per savaitę kinai aplankė tris Lietuvos įmones, ketinančias eksportuoti šaldytą jautieną ir jos subproduktus – „Biovela-Utenos mėsa“, Krekenavos agrofirma ir „Agaras“. Vertinta, ar įmonės tinkamai užtikrina, kad nebūtų perneštas afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas, taip pat stebėtas ir gyvūnų transportavimas, skerdimo higiena.

Anot M. Staškevičiaus, viena svarbiausių Kinijos keliamų sąlygų Lietuvos įmonėms – užtikrinti, kad kiaulės ir galvijai skerdyklose būtų skerdžiami atskirai. Taip būtų užtikrinama, kad pagaminta jautiena ar subproduktai neturės kontakto su kiauliena ir bus išvengta tikimybės ją užteršti AKM virusu.

„Kiekviena trečioji šalis turi savo reikalavimus, taip pat ir Kinija. Lietuvoje daugumoje bendrovių visi gyvuliai yra skerdžiami tose pačiose patalpose. Kinai reikalauja atskirti visą procesą: atvežimą, laikymą, skrodimą, išpjaustymą ir sandėliavimą. Jie nori, kad galvijai būtų gabenami atskirais automobiliais, juos vairuotų atskiri vairuotojai, skerstų atskiri darbuotojai, būtų naudojami atskiri peiliai, dėžės ir pan. Viskas iki smulkmenų surašyta.

Šiuos jų reikalavimus, mano manymu, galėtų atitikti bent viena įmonė, o gal ir visos trys. Tačiau lauksime kinų sprendimo. Mūsų įmonės siūlo tokį variantą: kelias dienas skerdžiamos kiaulės, paskui viskas dezinfekuojama ir tada kelias dienas skerdžiami galvijai. Matysime, ar jiems priimtinas toks atskyrimas laike“, – „Mano ūkiui“ sakė M. Staškevičius.

Jis pastebi, kad Kinija pati augina daug kiaulių, daug eksportuoja, todėl šios šalies noras saugotis AKM yra suprantamas. „Be to, tai didžiulė rinka, jie gali diktuoti sąlygas. Juk Kinija galėtų supirkti visą Lietuvoje pagaminamą jautieną. Todėl bendrovėms, norinčioms vežti parduoti jautieną Kinijai, gali tekti investuoti į atskirus gamybos procesus, įrengti gamybos cechus“, – sakė M. Staškevičius.

Kinijos delegacija ne tik atliko dokumentinį patikrinimą, bet ir lankėsi visose trijose įmonėse, kur stebėjo gamybos procesą nuo pradžios iki pabaigos. „Juos domino viskas: dokumentų tvarkymas, gyvulių identifikacija, šaldytuvų temperatūra ir t.t.“, – sakė M. Staškevičius.

Lietuvos įmonės į Kiniją eksportuoja pieno ir žuvininkystės produktus. Pernai išvežta daugiau kaip 240 tonų žuvies ir jos gaminių, apie 200 tonų sūrio, tiek pat pieno konservų, 120 tonų pieno išrūgų, beveik 80 tonų maistinių pieno miltų.

Taip pat skaitykite:

Prognozė: eksportas į Kiniją augs penkiagubai

Lietuviški kviečiai bus eksportuojami į Kiniją

MŪ inf.