Kaunas. Praėję metai buvo vieni iš aktyviausių Lietuvos dirbamos žemės rinkoje, o namų valdų žemės rinkoje - ir patys aktyviausi per visą istoriją. Dirbamos žemės paklausa Lietuvoje išlieka aukšta, o kainos auga, tačiau vis dar išlieka vienos iš žemiausių Europos Sąjungoje.

Lietuvoje 2012 m. perleista 174,4 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, arba tik 1,7 proc. mažiau negu 2006-aisiais ir 7,5 proc. mažiau negu didžiausiu rinkos aktyvumu pasižymėjusiais 2007 metais. Vertinant bendrą perleistą privačios ir įsigytą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, perleidimų apimtys 2012 m. siekė 224,3 tūkst. ha ir buvo tik 3,6 proc. mažesnės nei šiuo požiūriu aktyviausiais 2006-aisiais.

Iš viso per 2012 m. buvo perleistas net 27,6 proc. didesnis privačios dirbamos žemės plotas negu prieš metus - gerokai daugiau nei ankstesniais dvejais metais po krizės, kai aktyvumas kasmet didėjo po 12,1-12,8 proc. Perleidžiamos žemės plotai labiausiai išaugo Telšių apskrityje - net 71,3 proc. Mažeikių rajone, kuriam teko apie pusė apskrityje perleisto ploto, aktyvumas padidėjo net 2,5 karto. Mažiau nei vidutiniškai šalyje perleidžiamas plotas išaugo Tauragės, Utenos, Kauno ir Klaipėdos apskrityse (12,3-20,4 proc.). Likusiose Vidurio Lietuvos bei Alytaus ir Vilniaus apskrityse aktyvumas padidėjo 27,5-36,6 proc.

Per metus perleidžiamas plotas labiausiai padidėjo Kalvarijos ir Mažeikių savivaldybėse (2,5-2,7 karto) bei Pagėgių, Šalčininkų rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybėse (85,2-91,9 proc.), taip pat - Šiaulių, Skuodo, Širvintų ir Biržų rajonuose (53,5-68,3 proc.), o kitur augimas neviršijo 49,0 proc. Aktyvumas sumažėjo tik Kretingos (11,7 proc.) ir Varėnos, Jurbarko, Raseinių, Šilalės rajonuose (1,1-3,5 proc.).

Žemės ūkio paskirties žemės rinkos intensyvumas, matuojamas perleistos žemės ploto santykiu su privačia žeme, 2012 m. padidėjo iki 5,5 proc. (2011 m. buvo 4,4 proc.) ir jau pranoko 2008 m. lygį (5,0 proc.), tačiau dar neprilygo 2005-2007 m. (6,3-6,6 proc.). Sprendžiant pagal šį rodiklį, aktyviausia rinka buvo Telšių (7,9 proc.), Klaipėdos (6,9 proc.) ir Vilniaus (6,6 proc.) apskrityse, vangiausia - Kauno, Alytaus, Utenos ir Marijampolės apskrityse (4,5-4,9 proc.), o kitur siekė 5,1-5,2 proc. Didžiausias rinkos intensyvumas buvo nustatytas Mažeikių r. (13,3 proc.), Švenčionių r. (13,1 proc.), Kalvarijos sav. (11,5 proc.), Šilutės r. (11,1 proc.), Pagėgių sav. (8,9 proc.), Šalčininkų r. (8,5 proc.) ir Skuodo r. (7,6 proc.), o likusiose savivaldybėse neviršijo 7 procentų.

Pardavimo kainos

Nepaisant trejus metus iš eilės besitęsiančio kilimo, dirbamos žemės paklausa Lietuvoje išlieka aukšta, o kainos - auga, tačiau vis dar išlieka vienos iš žemiausių Europos Sąjungoje, nes panašiu tempu žemė brangsta ir kitose Vidurio Europos šalyse. Galima pasidžiaugti, kad 2011 m., kai žemės kainos Lietuvoje išaugo net 28,6 proc., pirmą kartą skirtumas nuo Lenkijos kainų sumažėjo ir tapo netgi mažesnis negu 2004-aisiais, tačiau kainos Lietuvoje (5 111 Lt/ha) vis tiek dar liko 3,28 karto mažesnės nei vidutiniškai Lenkijoje ir 3,53 karto mažesnės nei su Lietuva besiribojančioje Palenkės vaivadijoje. Be to, vis dar buvo atsiliekama ir nuo Latvijos (apie 5 697 Lt/ha), ir nuo Estijos (apie 5 524 Lt/ha) - pastarojoje kainos per metus styptelėjo net 84 proc.  Mažiau nei Lietuvoje žemė kainavo tik Slovakijoje (apie 4 489 Lt/ha).

Taigi nieko neturėtų stebinti faktas, kad po 2011 m. kainų šuolio  dirbamos žemės kainų vidurkis Lietuvoje  2012 m. padidėjo dar 11,7 proc. ir pasiekė 5 707 Lt/ha. Iš tiesų visose kainų grupėse žemės kainos pašoko netgi daugiau, tačiau joms pakilus pasikeitė ir kokybinė įsigyjamos žemės sudėtis: daugiau pradėta pirkti blogesnės ūkinės vertės, tačiau pigesnės žemės, kuri tapo paklausesnė. Dėl šios priežasties prastos ūkinės vertės žemės kainos padidėjo vidutiniškai 43 proc., kai geros ir vidutinės ūkinės vertės žemės - tik 25 ir 28 procentais.

Brangiausiai dirbama žemė buvo pardavinėjama Kauno rajone ir Birštono savivaldybėje (vidutiniškai 9,4 ir 9,6 tūkst. Lt/ha) bei Vilniaus rajone ir Elektrėnų savivaldybėje (8,6 ir 8,7 tūkst. Lt/ha), kurias pirkti  buvo stipri motyvacija dėl galimo žemės  panaudojimo būsto statyboms, komercijai arba rekreacijai.

Nuomos kainos

Nepaisant smarkiai išaugusio rinkos aktyvumo, didelių paklausos pokyčių žemės naudojimo rinkoje neįvyko, t. y. aktyvumo padidėjimą rinkoje daugiau lėmė ne ūkių plėtra, o ūkių žemėnaudų nuosavybės struktūros pokyčiai, įsigyjant anksčiau jų jau nuomotą žemę, arba žemė būdavo įsigyjama spekuliatyviais ketinimais. Tą liudija ir palyginti nedidelis (netgi mažesnis nei pardavimo kainų) nuomos kainų augimo laipsnis 2012 metais.

Vidutinės nuomos kainos Lietuvoje už dirbamą žemę padidėjo 6,4 proc., iki 185 Lt/ha, o už pievas ir ganyklas - 9,7 proc., iki vidutiniškai 145 Lt/ha. Už geros ūkinės vertės žemės nuomą Lietuvoje buvo vidutiniškai mokama apie 250 Lt/ha per metus, brangesnėse vietovėse - iki 300-350 Lt/ha, Vilkaviškio, Raseinių, Joniškio, Mažeikių, Kretingos rajonuose - iki 400 Lt/ha, o atskirose Radviliškio ir Joniškio rajonų seniūnijose - ir iki 500 Lt/ha. Už vidutinės ūkinės vertės žemės nuomą buvo mokama vidutiniškai apie 190 Lt/ha, o už prasčiausią žemę, kaip ir prieš metus, - apie 130 Lt/ha. Priklausomai nuo vietos, individualių sklypo savybių ar patogumo konkrečiam nuomininkui, reali nuomos kaina nuo vidutinės galėjo skirtis maždaug iki 33 procentų.

MŪ inf.

Išsamiai su žemės rinkos pokyčiais galite susipažinti žurnale „MANO ŪKIS" NR. 6, Mariaus Aleknavičiaus straipsnyje „KIEK KAINUOJA LIETUVIŠKA ŽEMĖ"