Kaunas. Netikėta situacija, kai kviečių supirkimo kainos prieš javapjūtę ėmė sparčiai kilti, paskatino ūkininkų diskusijas, kad supirkėjai šiemet uždirbs didžiulius pelnus.

Šie metai išskirtiniai tuo, kad kviečių (ir kitų grūdų) pasaulinės kainos kyla nuo sausio mėnesio ir iki šiol nesimato pabaigos. Kai maistinių kviečių kaina balandžio pabaigoje pasiekė 170 eurų už toną, didelė dalis ūkininkų sutiko šia kaina supirkėjams parduoti derlių.

Ar 200 eurų bus riba?

Netrukus ėmė aiškėti, kad dėl sausros ne vienoje šalyje derliai bus mažesni ir kaina ėmė dar sparčiau kilti. Rugpjūčio pradžioje kai kurie supirkėjai skelbė jau mokantys 200 eurų už toną. Paryžiaus Mastif (Euronext) biržoje maistinių pirmos grupės kviečių ateities sandorių kaina rugsėjo mėnesiui pasiekė 207 eurus už toną.

Apstulbę ūkininkai grąžo rankas dėl to, kad „pardavė taip pigiai“, tarsi užmiršdami, kad pastaruosius keletą metų delsdami fiksuoti grūdų pardavimo kainas būtų patyrę tik nuostolių.

Ūkininkai patys priima sprendimus

Šakių rajono ūkininkas Aleksandras Stonkus sako, kad ūkininkai patys nusprendžia, kokia kaina parduoti grūdus, o supirkėjai jiems jokio spaudimo nedaro.

„Kai pasirašoma sutartis, kaina nėra nustatoma. Pats ūkininkas stebi biržos kainas ir nusprendžia, kada nori fiksuoti kainą ir apie tai praneša supirkėjui. Taip galima laukti beveik iki pat lapkričio pabaigos. Tačiau visada yra rizika.

Juk dažniausiai po javapjūtės kainos krenta, todėl ūkininkai stengiasi kainą užfiksuoti iki derliaus nuėmimo, kad galėtų parduoti brangiau ir gauti kainos priedą. Šiemet yra atvirkščiai, niekas negalėjo prognozuoti, kad kai kuriose šalyse derliai bus prasti, o kviečių ims trūkti. Kai kainos pradėjo kilti, vieni užfiksavo ties 170, kiti ties 180 eurų, bijodami, kad kainos kris. Tačiau jos toliau didėja. Nieko čia nepadarysi“, – pripažįsta ūkininkas.

Jo teigimu, nereikėtų kaltinti supirkėjų, kad jie iš to pasipelnys. „Jie tą pačią dieną, kai superka grūdus, juos parduoda ta pačia kaina, pasiimdami savo maržą. Supirkėjai niekada nespaudžia fiksuoti kainą, netgi atvirkščiai, nenori teikti rekomendacijų, kad paskui nebūtų kaltinami įkalbėję parduoti per pigiai. Ūkininkai patys seka kainas, sprendžia ir rizikuoja. Dažniausiai kainas fiksuoja po kelis kartus, neparduoda visų grūdų iš karto“, – sako A. Stonkus.

Jis mano, kad šioje situacijoje pasipelnys tik didžiosios tarptautinės 5-6 kompanijos, kurios prekiauja tarpnacionaliniu mastu. Ūkininkas sako, kad jau nukūlė žieminius kviečius, baigia ir vasarinius. „Viskas keliomis savaitėmis anksčiau. Daug kas keičiasi dėl atšilimo, mums  tai nelabai gerai“, – svarstė ūkininkas.

Supirkėjai parduoda iš karto

Grūdus superkančios bendrovės „Agrochema“ grūdų verslo analitikas Paulius Jakelis aiškina, kad supirkėjai negali prisiimti didelės kainos svyravimo rizikos, todėl dalis jų kuo skubiau parduoda grūdus fiziniams pirkėjams arba naudoja finansines išvestines priemones (pavyzdžiui, ateities sandorius). Jų dėka supirkėjai apsidraudžia nuo kainų svyravimo rizikos. 

„Grūdų supirkimo įmonės, įsigijusios grūdus iš ūkininkų, žaliavą iškart parduoda biržoje. Tarkime, kai vėliau didesnis grūdų kiekis parduodamas užsienio pirkėjui, toks kiekis yra nuperkamas biržoje. Nuo to momento, kai įsigyjami grūdai iš ūkininko, supirkėjai nepatiria nei pelno, nei nuostolio vėliau kainai biržoje didėjant ar mažėjant“, – sako P. Jakelis.

Jis primena, kad visiškai priešinga situacija buvo ankstesnius tris sezonus, kai ūkininkai spėdavo parduoti grūdus aukštesnėmis biržos kainomis (180-190 Eur/t) prieš javapjūtę, o visus tris sezonus grūdų kainos rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais nukrisdavo iki 150-160 Eur/t. „Toks scenarijus, nenaudojant apsidraudimo priemonių, supirkėjams būtų pražūtingas ir dalis jų jau būtų baigę veiklą“, – teigia jis.

Ūkininkai turi galimybę rizikuoti

Tai kas išlos dėl atsiradusių kainų skirtumų tarp kainų metų pradžioje ir šiuo metu? „Labiausiai tikėtina, jog šioje situacijoje išlošti galėjo ūkininkai, kuriems aukštesnė kaina visuomet yra palanki. Deja, nemaža dalis ūkininkų kainas fiksavo pavasarį, nes tuo metu, tai atrodė logiška: kainos buvo šiek tiek pakilusios, o požymių dėl gerokai mažesnių būsimų derlių tuo metu dar nebuvo. Grūdų supirkėjai naudoja kainos rizikos apsidraudimo priemones, todėl iš biržos kainos pokyčių į vieną ar kitą pusę papildomai neuždirba“, – dar kartą patikina P. Jakelis.

Jis sako, kad ūkininkai sprendimą dėl kainos fiksavimo turėtų priimti patys. „Tam tikri sutarties tipai suteikia ūkininkui galimybę fiksuoti kainas labai anksti – pavyzdžiui, likus metams iki derliaus nuėmimo. Toks lankstumas suteikia galimybių ilgesnį laiką laukti kainos pikų, išskaidyti riziką ir fiksuoti derlių dalimis. Mes teikiame savo įžvalgas, tačiau jos yra rekomendacinio ir informacinio pobūdžio. Galutinį sprendimą dėl kainos fiksavimo vis tiek priima pats ūkininkas“, – sako analitikas.

Anot jo, pastebima tendencija, jog vis daugiau ūkininkų fiksuoja kainas dar prieš javapjūtę. „Nėra taisyklės, jog grūdai prieš, per arba po javapjūtės yra brangesni – žaliavos kainą veikia daugybė veiksnių, o ypač orai viso sezono metu. Pavyzdžiui, dar žiemą šalnos gali nulemti mažesnį derlių ir aukštesnes kainas“, – teiga P. Jakelis.

Ar tiesa, kad supirkėjams didesnė supirkimo kaina yra palankesnės, nes tada ir tarpininkavimo marža gaunasi didesnė? „Galutiniai grūdų pirkėjai ir vartotojai suinteresuoti nupirkti žaliavą kuo pigiau, todėl padidėjus kainai biržoje, jie tikrai nėra linkę sumokėti dar didesnę maržą tarpininkams. Netgi priešingai, kainoms biržoje kylant dažnai atsiranda spaudimas tarpininkų maržoms mažėti“, – sako „Agrochema“ atstovas.

Įtarimų kelia prastų grūdų virtimas kokybiškais

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas Jankauskas sako, kad ūkininkai sutartis dėl grūdų pardavimo stengiasi sudaryti pavasarį, prieš sėją. Taip siekiama užsitikrinti garantuotas pajamas, kas reikalinga parodyti kreditoriams.

„Pavasarį kviečių supirkimo sutartyse kainos siekė vidutiniškai apie 160 eurų už toną. Dabar kaina jau apie 30 eurų aukštesnė. Mes ūkininkams rekomenduojame sudaryti per metus po trejas grūdų pardavimo sutartis, taip mažinant riziką gauti mažiausią kainą. Tačiau ūkininkai, kurie nori gauti maksimalų pelną, privalo prisiimti ir maksimalią riziką. Niekada nežinai, kokia kaina bus prieš supirkimo laikotarpį“, – sako I. Jankauskas.

Jis užsimena apie kitą niuansą, apie kurį ūkininkai daug diskutuoja. „Lietuvoje superkami didžiuliai kiekiai kviečių, nuvertintų iki pašarinių, bet eksportuojami jie kažkokiu būdu tampa aukštos kokybės maistiniai grūdais. Ši situacija kelia įtarimų“, – teigė I. Jankauskas.

Anot I. Jankausko, šiemet pagrindinę supirkimo dalį sudarys antros klasės kviečiai. Rugpjūčio 1 dienų jų supirkimo kaina Lietuvoje buvo nuo 141 iki 199 eurų už toną, už pirmos klasės kviečius buvo siūloma nuo 151 iki 203 eurų už toną.

MŪ inf.