Kaunas. Mažos grūdų supirkimo kainos, stipraus euro įtaka, arši pasaulinė konkurencija ir Europos Sąjungos politika keičia Lietuvos grūdininkystės tikrovę. Apie tai – pokalbis su Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentu Karoliu Šimu. 

Ar Lietuvos grūdininkystė vis dar gali būti pelninga, kai supirkimo kainos gana mažos? O gal sektorius išgyvena klinikinę mirtį?

Šis sezonas ūkininkams galėjo būti nenuostolingas ar net šiek tiek pelningas, jei būtų sudarę išankstines produkcijos pardavimo sutartis. Pagal jas 2025 m. buvome supirkę mažiausią kiekį grūdų per visą savo istoriją. Ūkininkai iš anksto fiksavo tik apie 10–15 proc. derliaus kainų, nors rekomenduojama iki trečdalio. Išankstinių sutarčių sudaryta daugiau nei du kartus mažiau. Menkas finansinis raštingumas – viena didžiausių ydų. O tai svarbu, nes žemės ūkis yra verslas.

Vertinant pastaruosius 12 mėnesių, bent 3–4 mėn. kainos buvo fantastiškos. Pavyzdžiui, už toną II klasės kviečių pagal išankstinius pardavimus buvo galima gauti apie 200 Eur/t ir daugiau. Geros kainos laikėsi iki pat vasaros pradžios, net prieš pat kūlimą buvo šiek tiek aukštesnės nei dabar. Jos nusirito žemyn dėl objektyvios priežasties – rekordinių derlių. Vis tik vadinti to klinikine mirtimi nereikėtų. Tokia šių metų istorija – susidėjo daug nepalankių veiksnių. Tai reikia išgyventi. O kitas sezonas bus nauja istorija.

Vadinasi, rinkos analitikai pagrįstai sako, kad laukti geros kainos – tas pats, kas laukti stebuklo?

Gera kaina pirmiausia yra pelninga kaina, o tai, ar ji pelninga, priklauso nuo ūkininko patirtų išlaidų ir investicijų derliui užauginti. Taip pat jis turi palyginti einamųjų metų kaštus su praėjusių metų vidurkiais ir numatyti lūžio tašką tam tikram scenarijui, pavyzdžiui, jeigu iš hektaro kuls 5, 7 ar 9 t kviečių.

Spekuliacija, vadinamasis kazino žaidimas, kelia problemų. Kita vertus, tobulėjama mokantis iš svetimų arba savų klaidų. Panašu, kad dabar ūkininkai mokosi iš savų, nes jau supranta – klydo, jog kainų nefiksavo iš anksto, spekuliavo ir nesiklausė supirkėjų, kurie apie tai kalba kiekvienais metais.

Dažnai ūkininkai laukia geriausios kainos ir nori uždirbti maksimaliai, tačiau pirmiausia reikia užsitikrinti pelningumą. Jeigu užsibrėži pasiekti 10, 15 ar 20 proc. pelningumą, turi šios strategijos laikytis bei dalį kainų fiksuoti iš anksto ir toliau etapais visą likusį laikotarpį.

Ar verta tikėtis, kad kainos kils?

Bent jau trumpuoju laikotarpiu sunku rasti svarių argumentų, kodėl grūdų kainos turėtų stipriai šokti aukštyn. Galbūt minimalus proveržis įvyks antroje žiemos pusėje arba pavasario pabaigoje, kai naujam derliui, kuris dabar bręsta, gali atsirasti tam tikrų gamtos rizikos veiksnių, pavyzdžiui, sausra. Tad naujas derlius gali kažkiek pakelti senojo kainas.

Visą interviu su Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentu Karoliu Šimu skaitykite čia.