Dimedium 22 05 01 Dimedium 22 05 01
Rinka
Kaišiadorių paukštynas planuoja nebeskersti paukščių
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius. Kaišiadorių paukštynas nuo kovo vidurio stabdys paukščių skerdimo ir išpjaustymo cecho veiklą. Numatoma, kad toliau veiks mėsos gaminių ir kepsnelių cechas, bus auginami paukščiai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Linas Agro Group“.

Pernai liepą „Linas Agro Group“ įsigijo „Kauno grūdus“, Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynus bei susijusias bendroves.

„Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojo Andriaus Pranckevičiaus teigimu, į aukštumas šovus žaliavų pašarams, dujų ir elektros energijos kainoms, paukštininkystės verslas tampa nuostolingu visoje Europoje, tad ieškoma vidinių rezervų gamyboje, siekiant pagerinti ekonominę situaciją

Bioversija 22 02 02

Skaičiuojama, kad ekonominis tokio sprendimo  efektas pasijus 2022—2023 finansiniais metais ir kasmet sieks apie 1,7 mln. eurų.

Pranešama, kad paukščiai bus vežami skersti į Vilniaus paukštyną, kur skerdykla dirbs visą parą trimis pamainomis. Pasak A. Pranckevičiaus, pradžioje bendras abiejų įmonių perdirbamas paukštienos kiekis bus 24 proc. mažesnis nei anksčiau, tačiau ateityje planuojama pajėgumus didinti iki dabartinio lygio. Tuo tarpu atsilaisvinusiame Kaišiadorių ceche planuojama kita veikla.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Vytautas Tėvelis antradienį telefonu portalui manoūkis.lt komentuodamas situaciją teigė, kad įmonė yra priversta imtis tokio sprendimo dėl ekonominės padėties. Vis dėlto, jo teigimu, daug paukščių į Vilniaus paukštyno skerdyklą vežama nebus, nes maždaug 20 000 tonų ketinama mažinti ir auginimo apimtis.

Pasak jo, pervežant paukščius skerdimui, gyvūnų gerovės reikalavimams neturėtų būti nusižengta. „Taip jau praktikoje priimta, kad 100 km atstumu vežti perdirbti – visai normalu. Jei didesni atstumai, daugiau prarandama priešskerdiminio svorio, tuomet nuostolių turi augintojas“, - sakė V. Tėvelis. 

LPA vadovas teigė, kad tikėtina, jog ilguoju laikotarpiu įmonė gamybos apimtis atstatys, tačiau trumpuoju tai padaryti bus sudėtinga, nes visos paukštininkystės šakos nuostoliai prasidėjo su COVID-19 pandemija, vėliau kirto šokusios pašarų kainos, o galiausiai prisidėjo ir itin išaugusios išlaidos energetikai.

„Ne tik elektros, bet ir šildymo, kuris itin svarbus mėsinei paukštininkystei, kainos. Pirmas savaites viščiukui reikia, kad pastate būtų virš 30 laipsnių šilumos. Dujų, elektros kainos išaugo kartais. Viskas tiek susikrovė, kad sektorius negali pakelti“, - kalbėjo V. Tėvelis, pridurdamas, kad dabar šiek tiek augusi paukštienos kaina toli gražu nepadengia išaugusių gamybos kaštų. Ilgesniu periodu, atsiradus balansui, tikėtina, kad sektorius gali atsigauti.

Šaltinis: BNS, MŪ
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar ganote melžiamas karves?
Visos apklausos