Vilnius. 2023 m. javapjūtės derlius iš anksto nepardavinėjamas, nes bijoma baudų už kokybės neatitikimą, teigia Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas Karolis Šimas. 

Grūdininkams 2022 m. buvo sunkūs, grūdų sektorius daug kartų reagavo į kainų svyravimus rinkose, dėl prastesnės derliaus kokybės ir pakitusių geopolitinių aplinkybių teko ieškoti naujų rinkų, todėl, K. Šimo teigimu, daug nežinomybės yra ir dėl būsimo derliaus.

„Mes, kaip prekybininkai ir perdirbėjai, labiausiai bijome kokybės nuostolių. Jų gali kilti dėl ūkininkavimo klaidų, kurių gali atsirasti dėl gerokai pabrangusių trąšų.

Negalime planuoti būsimo derliaus pardavimų dėl galimų reikšmingų kokybės netekimų. Įprastai galėdavome kalbėti apie būsimus sandorius, o dabar ne, nes nesame tikri, ar galėsime įvykdyti aukštesnės kokybės pardavimo kontraktus. Kalbant bendrai, bijome netekti ne derliaus, bet jo kokybės“, – sako LGPPA prezidentas.

Grūdų, ankštinių augalų ir rapsų derlius augo 7 procentais

Lietuvoje grūdų, ankštinių augalų ir rapsų 2022 m. užauginta apie 7,3 mln. t – 7 proc. daugiau nei 2021-aisiais, kai derlius siekė 6,8 mln. tonų.

Pagal kviečių eksporto apimtis Lietuva yra pasaulio grūdų eksportuojančių valstybių penkioliktuke. Lietuvos grūdų ir rapsų eksportas 2021 07 01–2022 06 30  sudarė 4,23 mln. t (1,33 mlrd. eurų).

Anot K. Šimo, vis dar neaišku ir dėl būsimo derliaus kainų, mat šiandien kol kas sunku net įsivaizduoti, kokios jos gali būti.

LGPPA prezidento manymu, tai lemia ir tai, kad pasaulis pasiskirstė į dvi dalis. Vienoje pusėje – importuojančios šalys, kurios moka daugiau ir atsisako pigių rusiškų grūdų, o kitoje – šalys, kurios vis tiek perka pigesnius rusiškus grūdus. Tad, norint gauti aukščiausią kainą, labai sunku rasti specifinį pirkėją, ypač kai dėl jo konkuruoja ir savo grūdus siūlo visos Vakarų šalys.