Briuselis. JAV prezidento Donald‘o Trump‘o paskebti muitų tarifai yra skirti maždaug 180 pasaulio šalių, įskaitant Europos Sąjungą. Kaip tai gali paveikti žemės ūkio ir maisto produktų rinkas?

Balandžio 2-ąją D. Trumpas paskelbė „atsakomuosius tarifus“ visam pasauliui, t. y., 10 proc. viso importo. Vėliau jis pateikė sąrašą šalių ir joms numatytus konkrečius tarifų dydžius. Bendrieji tarifai turi įsigalioti nuo balandžio 5 d., o atskiroms šalims – nuo balandžio 9-osios.

Šalių, kurioms taikomi muitai, sąrašas

Visą sąrašą Baltieji rūmai paskelbė socialiniame tinkle X. Štai kai kurios šalys ir joms numatyti tarifai:

• Kinija – 34 proc.
• Europos Sąjunga – 20 proc.
• Pietų Korėja – 25 proc.
• Indija – 26 proc.
• Vietnamas – 46 proc.
• Taivanas – 32 proc.
• Japonija – 24 proc.
• Tailandas – 36 proc.
• Šveicarija – 31 proc.
• Indonezija – 32 proc.
• Malaizija – 24 proc.
• Kambodža – 49 proc.
• Jungtinė Karalystė – 10 proc.
• Pietų Afrika – 30 proc.
• Brazilija – 10 proc.
• Bangladešas – 37 proc.
• Singapūras – 10 proc.
• Izraelis – 17 proc.
• Filipinai – 17 proc.
• Čilė – 10 proc.
• Australija – 10 proc.
• Ukraina – 10 proc.

Mažiausi muitai siekia 10 proc. ir bus taikomi Jungtinei Karalystei, Brazilijai, Australijai, Singapūrui, Čilei, Ukrainai ir kt. Sąraše nėra Kanados ir Meksikos, nes joms didesni tarifai įvesti anksčiau. Beje, nėra sąraše Rusijos ir Baltarusijos.

Europos Sąjungai – 20 proc. muitų tarifai

Kaip 20 proc. muitų tarifai gali paveikti Europos Sąjungos žemės ūkį? Skėtinės žemdirbių organizacijos COPA-COGECA savo reakciją paskelbė socialiniame tinkle X: „ES ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai yra susirūpinę dėl papildomo „abipusio“ 20 proc. tarifo prezidento Trump‘o paskelbtam eksportui iš Europos Sąjungos į JAV.

Įtampos tarp dviejų pagrindinių prekybos partnerių eskalavimas galiausiai pakenks ūkininkams abiejose Atlanto pusėse. Šie tarifai ir galimos atsakomosios priemonės turės didelį poveikį pasaulio prekybos srautams, padidins tarptautines produktų kainas, sumažės vartojimas, padidės sąnaudos ir sunkumai apsirūpinant būtinomis žemės ūkio žaliavomis“.

COPA-COGECA ragina abi administracijas (JAV ir ES) visiškai išnaudoti diplomatinius kanalus prieš imantis bet kokių prekybos varžymo priemonių ir atidžiai apsvarstyti ES ir JAV prekybos žemės ūkio maisto produktais sinergiją ir naudą.

Europos šalių reakcija

Prancūzijos vyno ir spiritinių gėrimų eksportuotojų grupė FEVS paskelbė prognozuojanti, kad pardavimai JAV sumažės bent 20 proc. Prancūzijos vyno ir spiritinių gėrimų eksportas į JAV 2024 m. siekė 3,8 mlrd. eurų, todėl šie tarifai turės didelį poveikį sektoriui. FEVS vadovas Gabriel‘is Picard‘as pavadino naująjį tarifą „milžinišku“ ir pabrėžė rimtas pasekmes sektoriui.

Airijos premjeras Micheál‘as Martin‘as griežtai pasmerkė tarifus, teigdamas, kad jie yra nepagrįsti ir gali pakenkti darbo vietoms bei padidinti infliaciją. Jis pabrėžė, kad Airija ir ES turėtų siekti derybų, o ne konfrontacijos.

Šalies žemės ūkio ministras Martin‘as Heydon‘as pridūrė, kad Europa nenori įsitraukti į „akis už akį“ prekybos karą su JAV ir siekia išlaikyti ramią bei apgalvotą poziciją.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni išreiškė susirūpinimą dėl galimo neigiamo naujų JAV tarifų poveikio Italijos gamintojams, pabrėždama būtinybę išvengti prekybos karo. Ji teigė, kad tokie tarifai turėtų rimtų pasekmių Italijai ir pabrėžė svarbą dėti visas pastangas, kad būtų išvengta eskalacijos, kartu pripažindama galimybę imtis atsakomųjų priemonių apsaugoti itališkus produktus.

Ispanijos vyriausybė ruošia pagalbos planą sektoriams, kuriuos gali paveikti JAV muitų tarifų, ypač žemės ūkio, vyno ir automobilių pramonę. Ministras pirmininkas Pedro‘as Sánchez‘as nurodė parengti paramos priemones, panašias į tas, kurios buvo taikytos per pandemiją, ir sušaukė susitikimus su profesinių sąjungų, darbdavių ir ministerijų atstovais, kad koordinuotų atsaką.

Švedijos ministras pirmininkas Stefan‘as Löfven‘as perspėjo, kad nauji muitų tarifai „ilgainiui pakenks mums visiems“. Jis pabrėžė, kad Švedijos gerovė buvo sukurta remiantis bendradarbiavimu, konkurencingumu ir laisva prekyba, o ne didinant prekybos barjerus.

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahr‘as Støre pavadino JAV sprendimą rimtu bei nerimą keliančiu. Jis pabrėžė, kad JAV signalizavo apie galimybę derėtis, ir Norvegija ketina aktyviai siekti derybų, kad sušvelnintų tarifų poveikį savo ekonomikai.

JAV yra svarbi Norvegijos jūrų gėrybių, ypač lašišų, rinka. Dideli tarifai gali sumažinti šių produktų konkurencingumą JAV rinkoje, todėl eksportuotojai gali būti priversti ieškoti alternatyvių rinkų arba mažinti kainas, kad išlaikytų rinkos dalį. 

Nors Norvegija nėra ES narė, ji bendradarbiauja su ES politikos formuotojais, siekdama sumažinti galimą neigiamą poveikį savo eksportui į Europą dėl galimų ES atsakomųjų priemonių.

Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministras Péter‘is Szijjártó‘as išreiškė viltį, kad JAV prezidentas D. Trumpas, mėgstantis derėtis, leis pasiekti susitarimą, kuris bus naudingas Vengrijai. Tačiau Vengrijos glaudūs prekybos ryšiai su Kinija, kuri yra pagrindinis JAV tarifų taikinys, gali apsunkinti derybas (2023 m. Kinija sudarė beveik 60 proc. Vengrijos tiesioginių užsienio investicijų, daugiausia investuojant į elektromobilių ir baterijų gamybos projektus, kurie gali nukentėti dėl JAV tarifų). 

Akiratyje – sojos

Europos Komisijos pasiūlymuose dėl atsakomųjų priemonių minimos sojų pupelės. JAV yra antra pagal svarbą sojų tiekėja ES po Brazilijos (JAV dalis Europos Sąjungos tiekime siekia apie 40 proc.). Dėl muitų sumažėjęs JAV sojų pupelių konkurencingumas greičiausiai turės įtakos ES šalių paklausai. Todėl galima tikėtis sojų miltų importo padidėjimo arba didesnio grūdų importo iš Brazilijos ar Ukrainos. Tačiau dėl didelės JAV dalies ES pasiūloje artimiausiu metu bus sunku rasti kitą tokį didelį sojų šaltinį.

ES perdirbimo įmonėms teks padengti didelę dalį muitų. Jos taip pat susidurs su padidėjusia konkurencija dėl žaliavų. Sojų pupelių importuotojų iš JAV sąraše dominuoja Vakarų ir Pietų Europos šalių įmonės.

Nauji tarifai privers geografiškai pertvarkyti prekybą. Pavyzdžiui, Kinija greičiausiai importuos daugiau sojų pupelių iš Pietų Amerikos. Apskritai tokia situacija trumpuoju laikotarpiu turės neigiamos įtakos žemės ūkio žaliavų kainoms (vien pranešimai apie būsimus tarifus, galimas atsakomąsias reakcijas paskutinę vasario savaitę lėmė grūdų kainų mažėjimą Amerikos biržose).

Daugelis analitikų pabrėžia, kad tarifų karas maisto prekybos srityje nebūtinai gali atnešti nedviprasmišką naudą Jungtinėms Valstijoms. Jungtinės Valstijos, nors pastaraisiais metais turėjo neigiamą žemės ūkio ir maisto produktų prekybos balansą, eksportavo daug sojų, kukurūzų, kviečių ir mėsos.

Įžvelgia ir galimybių

Europos pasėlių priežiūros asociacijos (ECCA) sekretoriato atstovas Paolo‘as Marchesini‘is muitų tarifų įvedimą vertina kaip galimybę. Anot jo, JAV administracijos paskelbti muitų tarifai galėtų būti strateginė galimybė Europos Komisijai pabrėžti savo įsipareigojimą ūkininkams šalinti ES vidaus kliūtis generinių augalų apsaugos rinkai. Nenuoseklus reglamentų ir leidimų taikymas visose ES valstybėse narėse lemia nevienodą Europos ūkininkų prieigą prie generinių augalų apsaugos produktų.

Galimas tarifų poveikis agroverslui

Naujieji muitų tarifai gali turėti reikšmingą poveikį Europos agroverslui, ypač tiems sektoriams, kurie priklauso nuo eksporto į JAV. Dėl tarifų Europos produktai JAV rinkoje taps brangesni, o tai gali sumažinti jų konkurencingumą ir paklausą. Eksporto sumažėjimas gali lemti pajamų kritimą ūkininkams ir perdirbėjams, ypač tiems, kurie specializuojasi eksportui skirtuose produktuose. Įmonės gali būti priverstos ieškoti alternatyvių rinkų už JAV ribų, kad kompensuotų prarastas pajamas. Tarifai gali sutrikdyti esamas tiekimo grandines, ypač jei žaliavos ar pusgaminiai yra importuojami iš JAV arba eksportuojami į ją.