Kaunas. Nuo spalio 18 d. įsigaliojo nauji dideli muitai, kuriuos JAV pradėjo taikyti europietiškoms prekėms, tarp jų – ir žemės ūkio bei maisto produktams.

Jau dabar kai kurie pieno perdirbėjai ėmė kalbėti, jog tai ne tik neigiamai paveiks lietuviškų sūrių ir kitų produktų eksporto į JAV kiekius, bet ir gali kristi žaliavinio pieno supirkimo kaina mūsų šalyje. Ar iš tiesų grėsmė tokia didelė?

Nauji muitai europietiškoms prekėms – tai JAV prezidento Donaldo Trampo atsakas į ES subsidijas orlaivių gamintojai „Airbus“. Amerikiečiai laimėjo ilgametę kovą su Europos Sąjunga Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), kuri pripažino, kad subsidijos buvo neteisėtos.  

PPO sutiko, kad JAV nustatytų atsakomuosius muitus prekėms, kurių bendra vertė – 7,5 milijardo JAV dolerių. Amerikiečiai paskelbė taikysią 10 proc. muito tarifą orlaiviams ir jų dalims bei 25 proc. muitus iš ES įvežamam maistui, įskaitant alkoholį ir sūrius.

Prekių, kurias iš ES eksportuojant į JAV, teks mokėti 25 proc. muitą, spektras platus – nuo dešrelių ir sūrio iki sausainių, vyno ir viskio. Prekių sąraše – britiškas čederis ir pieno milteliai, italų gamintojų „Parmigiano Reggiano“ ir „Grana Padano“ produkcija, šveicarų „Emmentaler“ ir „Gruyere“ sūriai.

Eksporto į JAV mastai ne tokie ir dideli

Ne išimtis ir lietuviški sūriai, jogurtai bei kiti produktai. Iš pieno produktų į JAV daugiausiai eksportuojami būtent sūriai. Tiesą, pieno perdirbėjai teigia, kad JAV nėra pagrindinė Lietuvos pieno įmonių rinka, tačiau į Valstijas parduodama gana reikšminga produktų dalis.

Pasak eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ tyrimų vadovo Vadimo Ivanovo, muitai neigiamai paveiks lietuviškų sūrių ir pieno produktų eksportą.

„Mūsų sūriai ten pabrangs. Konkurencingumas mūsų prekių sumažės. 25 proc. muitai yra pakankamas prekės pabrangimas, kad galėtų grėsti dalies rinkos praradimu“, – BNS sakė V. Ivanovas.

„Ką reiškia, kad mūsų sūriai JAV pabrangs 25 proc.? Reiškia, kad Naujosios Zelandijos, Kanados, kitų valstybių sūris taps konkurencingesnis. Aišku, reikia turėti omenyje, kad mūsų pieno produktai pasižymi aukštais kokybiniais parametrais“, – teigė jis.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) duomenimis, 2018 m. iš Lietuvos į JAV buvo eksportuota 3,19 tūkst. t pieno produktų už 10,553 mln. eurų. Daugiausiai – sūrių. Pieno produktų eksportas į JAV sudarė 1,9 proc. visų eksportuotų lietuviškų pieno produktų.

Pasak LAEI Produktų rinkotyros skyriaus tyrėjos Deivos Mikelionytės, vertinant, koks būtų tiesioginis muitų įvedimo poveikis, tai amerikietiškos rinkos praradimai pagal eksportuojamų pieno produktų kiekį galbūt ir nebūtų tokie dideli. Tačiau daug svarbesnis kitas – netiesioginis poveikis rinkoje dėl muitų įvedimo.

„Sūrininkams, netekusiems JAV rinkos, didėja tarpusavio konkurencija, nes produkcija lieka arba pačioje ES rinkoje, arba eksportuojama į kitas rinkas, dėl kurių irgi kovojama tarpusavyje. Tad, antrinis neigiamas efektas gali būti didelis“, - portalui manoukis.lt sakė D. Mikelionytė.

LAEI tyrėjos nuomone, ar tokie pokyčiai paveiks Lietuvos rinkos žaliavinio pieno kainą, labai priklausys nuo to, kaip mūsų perdirbėjams pavyks sukonkuruoti su kitų ES šalių įmonėmis ieškant naujų rinkų bei išlaikant esamas.

Neatmeta galimybės, kad pieno supirkimo kaina gali kristi

Tris didžiąsias šalies pieno perdirbimo bendroves – AB „Rokiškio sūris“, AB „Pieno žvaigždės“ ir AB „Vilkyškių pieninė“ – vienijančios asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis portalui manoukis.lt sakė, kad padidėjus muitui 25 proc., eksportuoti produkciją į JAV nelieka ekonominės naudos. Gali būti, kad pieno produkcijos eksportas į JAV tiek iš Lietuvos, tiek iš kitų ES šalių sustos. Daugiausiai lietuviškų sūrių amerikiečiams parduoda „Rokiškio sūris“.

„Lietuvos pieno produkcijos gamintojams, kaip ir įmonėms iš kitų ES šalių gali tekti ieškoti kitų rinkų, kurios pakeistų JAV rinką. Kol tos rinkos bus surastos, produkcija bus gaminama arba į sandėlius, arba pateks į ES vietos rinką. Galbūt kai kurios įmonės vietoj sūrių gamins kitus produktus. Jeigu neišvežti sūriai ir kiti produktai pateks į Bendrijos rinką, joje atsiras produkcijos bei žaliavinio pieno perteklius. Be to, nemaža dalis lietuviškų sūrių ir taip parduodami ES rinkoje, kurioje dėl produktų kiekio padidėjimo gali sustiprėti konkurencija“, - teigė E. Simonis.  

Jis skaičiuoja, kad į JAV eksportuojama keli tūkstančiai tonų sūrių. Kilogramui šio produkto pagaminti reikia 15 kg pieno, taigi, susidaro nemaži žaliavos kiekiai. „Kiekiai gana reikšmingi. Vietoj JAV rasti kitą sūrių eksporto kryptį arba vietoj jų gaminti kitos rūšies produkciją ir rasti jos realizavimo vietas yra sudėtinga“, - sakė S. Simonis.

Visa tai įvertinus, „Pieno centro“ direktorius neatmeta galimybės, kad ilgainiui gali kristi žaliavinio pieno supirkimo kaina. Tačiau tai neįvyks be priežasties. Pasak E. Simonio, Lietuvoje pieno supirkimo kainos svyruoja daugiau negu kitose ES šalyse, tačiau jos ir nekrinta taip greitai kaip kitur. Aišku, jeigu ES pradės mažėti žaliavinio pieno kainos, tai anksčiau ar vėliau pasieks ir Lietuvą.

„Dabar Lietuvos pieno perdirbimo įmonės stengiasi palaikyti esamas žaliavos supirkimo kainas. Tačiau jeigu problemos dėl JAV rinkos praradimų užsitęs, tai automatiškai atsilieps ir žaliavinio pieno kainoms“, - sakė E. Simonis.  

Lietuvos pieno perdirbimo įmonės, bendrai paėmus, per metus parduoda produkcijos už daugiau kaip 1 milijardą eurų: pardavimai eksporto rinkose sudaro 60 proc. viso kiekio.

Labiau nukentės patys amerikiečiai?

Agentūros „Bloomberg“ apžvalgininkas Leonidas Beršidskis (Leonid Beshidsky), komentuodamas JAV žingsnį įvedant muitus ES maisto produktams, teigia, kad dėl to labiau nukentės ne kas kitas, o būtent amerikiečiai vartotojai ir smulkesni gamintojai.

Pernai JAV iš ES importavo 134 tūkst. tonų sūrio, ir tai sudaro tik 2 proc. jo suvartojimo šalyje. Europietiško sūrio kaina gali kilti tiek, kiek muitas – 25 proc. O tai, „Bloomberg“ apžvalgininko nuomone, yra ta riba, dėl kurios tikrieji sūrių mėgėjai dar galėtų susitaikyti.

Kita vertus, dėl to, kad europietiški sūriai pabrangs, bus pretekstas pakelti kainas ir vietinių (amerikietiškų) sūrių gamintojams. Viso to rezultatas, L. Beršidskio nuomone, dalis JAV vartotojų dėl pabrangusių sūrių bus priversti pirkti pigesnius ir prastesnės kokybės šios rūšies produktus.

Vietiniai JAV sūrių gamintojai pastaraisiais metais pasiekė sūrių kokybės progreso. Tačiau po muitų įvedimo, kai Valstijų rinka bus labiau saugoma nuo importo, vietos perdirbėjams dingsta interesas gerinti savo produkcijos kokybę. Tuo tarpu kelti produktų, nors ir ne pačių kokybiškiausių, kainą dingstis bus.

„Bloomberg“ apžvalgininko pastebėjimu, dėl įvestų muitų keblioje padėtyje atsiduria sūrio importuotojai, kurie dažniausiai yra nedidelės JAV įmonės. Jos pernai į JAV įvežė sūrių už 1 milijardą dolerių (įdomus sutapimas - tiek pat, kiek visa Lietuvos pieno įmonių pagaminama produkcija, tik įvertinta ne doleriais, bet eurais - red.).

Tuo tarpu ES praradimai dėl amerikietiškų muitų įvedimo, L. Beršidskio nuomone, gali būti minimalūs. „Su minėtais muitais Trampas pirmiausiai nubaus ne ES, o amerikiečius gamintojus ir smulkųjį verslą“, - daro išvadą „Bloomberg“ apžvalgininkas.

Beje, ES žemdirbių ir kooperatyvų skėtinė organizacijos „Copa-Cogeca“ generalinis sekretorius Peka Pesonenas pareiškė apgailestaująs, kad žemės ūkis turi brangiai sumokėti už politinį sprendimą, kuris su žemdirbiais neturi nieko bendra.

MŪ, BNS inf.