Kaunas. Ne vienas žemdirbys, sudaręs išankstines derliaus pardavimo sutartis, šiemet liko nusivylęs – javų kaina vasarą pradėjo kilti ir susidarė solidus skirtumas tarp kontraktuotos ir dabar rinkoje esančios kainos.

Situaciją sunkina ir tai, kad sudarydami sutartis, žemdirbiai nežinojo, jog derlius šiemet bus gerokai mažesnis – skaičiuojama, kad javų, rapsų dėl sausros prikulta maždaug 30 proc. mažiau. Todėl už palyginti žemą kainą sukontraktuotas grūdų kiekis procentine išraiška gerokai išaugo, palyginus su bendru konkretaus ūkio derliumi.

Kitaip tariant, žemdirbys, pasirašydamas sutartis, tikėjosi už jam priimtiną kainą parduoti trečdalį nukulto derliaus, o dabar išeina, kad tai sudarys pusę ar dar daugiau jo nukulto derliaus.

Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovo Igno Jankausko, šių metų situacija iš tiesų yra ne eilinė ir reikalauja kitokio požiūrio, negu vien tik kainų rizikos valdymo.

„Išankstinės sutartys – per ilgus metus nusistovėjęs ir rinkos palankiai priimamas prekiavimo būdas. Pirkėjai užsitikrina kiekį, pagal kurį gali planuoti savo pardavimus, o grūdų gamintojams – tai galimybė užsitikrinti tam tikras pajamas fiksuojant kainą ar jos apskaičiavimo formulę. Pasaulyje šis procesas vertinamas, kaip rizikos valdymo priemonė, tačiau neretai rinkos dalyviai atranda ir kitą jo pusę – galimybę rizikuojant maksimizuoti savo pelną. Tačiau tai labiau išimtiniai atvejai“, – aiškina I. Jankauskas.

Kas keleri metai kainų svyravimai tampa itin reikšmingi, o susidariusiu dideliu kainų skirtumu tampa nepatenkinta viena iš kontrakto šalių: kainai krentant pralaimi pirkėjas, o jai augant– pardavėjas.

Kuo išskirtinė šių metų situaciją? Dvejų pastarųjų metų (2016 ir 2017 m.) derliaus sezonai pasižymėjo itin dideliu drėgmės pertekliumi, nulėmusiu kokybinių parametrų kritimą kūlimo metu, o 2018 metai – stichine sausra, nulėmusi derliaus kritimą apie 30 procentų. Abiem atvejais patirta didžiulių nuostolių.

„2018 m. kainai šoktelėjus 30–40 Eur/t, priklausomai nuo kontrakto datos, žemdirbiai susilaukė pretenzijų, kad tyčia nevykdo pasirašytų kontraktų ir siekia pasinaudoti kainos šuoliu. Bendraudami su grūdų perdirbimo ir eksporto įmonėmis matome norą, kad nuostolius dėl mažesnio derliaus turėtų prisiimti ūkininkai. Manome, kad tai nėra teisinga – rinka labai smarkiai integruota ir nuostoliais turėtume pasidalinti“, – sako I. Jankauskas.

Kitas svarbus momentas, kurį akcentuoja I. Jankauskas, yra tai, kad dažnai ūkininkai turi tiek derliaus, kad įvykdytų savo kontraktus žemomis kainomis, o pasinaudoti kainos šuoliu, deja, nebepavyks, nes nebeliks ką parduoti.

„Taip nebus pasiektas pajamų lūžio taškas ir ūkininkui bus labai sunku pradėti naują sezoną. Dėl šių procesų kviečiame diskutuoti ir ieškoti kompromisinių situacijų, nes priešingu atveju sektorius susidurs su ilgamečiais sunkumais“, – nuogąstauja LGAA administracijos vadovas.

MŪ inf.