Vilnius. Lietuva garsėja kaip aktyvi grūdų eksportuotoja. 2017-2018 prekybiniais metais buvo eksportuota 2,7 mln. tonų, 2018-2019 m. – 2,2 mln. t grūdų. Pagrindinė lietuviškų grūdų eksporto rinka buvo Saudo Arabija – kasmet į šią šalį parduodama apie 1 mln. t grūdų.

Daug metų Saudo Arabijos rinkoje jautęsi labai užtikrintai, šiemet Lietuvos grūdų eksportuotojai tikriausiai turės naują konkurentą – dėl sumažintų kokybinių reikalavimų į šią valstybę greičiausiai pateks ir rusiški grūdai, o tai jau keltų didelę konkurenciją lietuviškai produkcijai.

Aukštesnio baltymingumo lietuviškus grūdus perka Ispanija, Turkija, Pietų Afrika, Libija, Sudanas. Bet šios rinkos yra nepastovios, o pirkimų kiekiai palyginti nedideli.

„Kol pastaruosius metus bendras eksportuojamų grūdų kiekis buvo nukritęs, problemų dėl realizacijos beveik nekilo, tačiau ateityje, grįžus prie įprasto 4 mln. t grūdų eksporto, gali atsirasti sunkumų“, – pastebi Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas, bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas.

Sektoriaus augimo stabtelėjimas paaštrino konkurenciją

Gerą dešimtmetį augalininkystės sektorius Lietuvoje augo, plėtėsi javų plotai, tačiau pastaruosius trejus metus kilimas sustojo. Lygiagrečiai plotams augo ir bendras javų derlius – nuo 3 mln. tonų grūdų padidėjo iki 7 mln. t, tačiau tas procesas taip pat sustojo.

Rinkoje grūdų supirkėjams tapo ankštoka, padidėjo konkurencija. Iš pirmo žvilgsnio žemdirbiams tai gerai, nes galima tikėtis geresnių kainų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje atsiranda kita problema – supirkėjai irgi pradeda „braškėti“.

„Manau, kad šią žiemą kviečių MATIF biržos kaina suksis apie 180–185 Eur/t“, – sako Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas, bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas

Pirmas toks subraškėjimas buvo pernai, kai ir žemdirbiams buvo nelengvas metas – bendras derlius šalyje nukrito iki 4,5 mln. t. Šiemet derlius atsistatė, bendras produkcijos kiekis kaip ir priartėjo prie vidutinio, bet atskiruose regionuose situacija labai skirtinga.

Kas bendro tarp lietuviškų grūdų ir pripūstų lūpų?

Šių metų grūdų kokybė yra tikrai gera, tai lėmė palankios gamtos sąlygos. 2019 m. derliaus net 37 proc. kviečių grūdų yra 15 proc. baltymingumo – konkurencija tokiems grūdams nedidelė, todėl galima tikėtis kainos priedo. Su ekstra klasės grūdų kainos priedu situacija kitokia: prieš dvejus metus jis siekė 20 Eur/t, pernai ir šiemet – vos 3 ar 5 Eur/t.

„Vertinant ne „Infrateku“, o pagal alveogramas, mūsų kviečių grūdų kokybė yra silpna – blogas glitimo indeksas, o būtent šis rodiklis labai svarbus malūnininkams“, – aiškina K. Šimas. Miltų kokybė matuojama tam tikru įrankiu, kuris nustato tešlos, pagamintos iš miltų, lankstumą – tešlos burbulas pučiamas tol, kol sprogsta. Gautos reikšmės (alveogramos) rodo tiriamų miltų tešlos elastingumą, stangrumą, klampumą ir tokiu būdu jos tinkamumą skirtingoms reikmėms.

„Juokaujame, kad situaciją galima palyginti su grožio industrija: pripūstos lūpos ir nieko daugiau. Taip ir mūsų grūdai yra „pripūsti“, bet pamatinės kokybės neturi. Tai problema, į kurios sprendimą reikia labai pasigilinti“, – sako K. Šimas pridurdamas, kad šiuo atveju reikėtų skirti daugiau dėmesio veislių atrankai.

Kada geriausia parduoti grūdus

Žemdirbiai jau seniai pastebėjo, kad paprastai javapjūtei einant į pabaigai (nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo vidurio), rinkoje nusistovi mažos grūdų kainos. O štai vasaros vidurys, prieš pat kūlimo pradžią, tradiciškai būna geras laikas parduoti dalį grūdų.

Dažnai kaina krenta ir pavasariop, nors ūkininkai laikosi nuostatos, kad laikyti grūdus apsimoka. „Laikant grūdus ir laukiant geresnių kainų, būtina įvertinti, kiek tai kainuoja. 150 Eur/t sezono pradžioje yra geriau negu 160 Eur/t sezono pabaigoje“, – patikina K. Šimas.

Rapsų balansas šiemet įtemptas, nes jų mažiau užauginta Europoje, Kanadoje ir Australijoje – pagrindinėse rapsų auginimo šalyse. Nuo sezono pradžios rapsų kaina po truputį kilo, pasiekė per 390 Eur/t, ir šiuo metu truputį stabtelėjo. Viena priežasčių – perdirbimo įmonės neturi kur dėti rapsų išspaudų, kurios pasidarė pernelyg brangios.

MATIF biržoje naujo derliaus rapsų kaina dabar 377 Eur/t. Pasak K. Šimo, jei kaina kiltų iki 380 Eur/t, tai jau vertėtų ją fiksuoti išankstiniams sandoriams.

Rapsų kaina galėjo dar labiau kilti, tačiau ją sustabdė išaugęs rapsų importas į ES. Kanada susipyko su Kinija ir rapsų srautus nukreipė į Europą. Jei ne šis importas, rapsų kaina ko gero būtų peržengusi 400 Eur/t. Kol kas Kinija neatidaro rinkos kanadietiškiems rapsams ir kitiems metams.

Prasidėjo agresyvus kukurūzų grūdų eksportas iš Ukrainos – ukrainiečiai viršijo savo lūkesčius 30–40 proc. Kol ukrainietiškų kukurūzų daug ir kol jų kaina maža, kiti pašarams perkami grūdai neturi šansų brangti.

Prancūzijos ir Vokietijos pasėliai šį rudenį gavo daug lietaus ir atrodo tikrai labai gerai – kai pasėlių bazė gera, nėra prielaidų kainai kilti. Grūdų kainų kilimą stabdo ir besikeičiantys gamtosauginiai reikalavimai ES – nuo sausio 1 d. atsiranda ekologiško kuro reikalavimai laivams, todėl išbrangsta frachtai.

Dar vienas neigiamas veiksnys kainoms – rusiškas rublis, kuris pastaruosius 4–5 metus yra labai pigus: 64 rubliai – 1 doleris. Rusijos žemės ūkiui ir eksportuotojams tai yra gerai.

Rusija pardavinėja brangiai ir sėkmingai

Beje, rusiški grūdai jau nebe tokie pigūs kaip pernai: pvz., dabar rusiškų grūdų kaina maždaug 5 doleriais didesnė negu lietuviškų (prieš tai kelerius metus rusiškų grūdų kaina laikėsi apie 20 dolerių mažesnė). Faktas, kad rusiški grūdai pabrango, yra gera žinia Europos žemdirbiams.

„Rusija per pastaruosius kelerius metus pripratino pasaulį prie savo grūdų – ne tik kainos, bet ir kokybės atžvilgiu. Reikia pripažinti, kad jų kokybė yra tikrai nebloga“, – pastebi K. Šimas. Prognozuojama, kad kitais metais rusiškų grūdų eksportas turėtų siekti 30–34 mln. tonų, t. y. panašiai kaip ir šiemet (prieš trejus metus Rusija eksportavo virš 40 mln. t grūdų).

„Rusijos uostai yra atpigę iki minimumo: anksčiau pakrova kainavo 20 dolerių už toną, šiandien – 12 dolerių. Niekas nebestato naujų uostų, rinka monopolizuojasi. Rusijos grūdų bumas, ko gero, jau yra pasiektas, technologiškai didesnio proveržio vargu ar galima tikėtis“, – svarsto K. Šimas.

Stebėtinai galingos D. Trampo žinutės

JAV išgyvena sunkų laikotarpį, jų doleris yra itin stiprus, o ūkininkų situacija sudėtinga. Amerikietiški grūdai jau kokie treji metai pasaulyje yra nekonkurencingi. Amerikos grūdų eksportą gelbsti politiniai partneriai: amerikietiškus grūdus, kokia jų kaina bebūtų, visada pirks Meksika, Japonija, Irakas ir dar kelios šalys.

„Pats didžiausias kainų indikatorius – Donaldo Trampo žinutės socialiniuose tinkluose. Į kiekvieną jo žinutę biržos reaguoja kosminiu greičiu. Ir tai yra ne juokai. Algoritmai nebeveikia, ir dėl to kaltas D. Trampas“, – stebėtinai išaugusią JAV prezidento įtaką pasaulinei prekybai pastebi K. Šimas.

Kol didieji pešasi – mažiukai laimi

„Esame maža tauta, turime ieškoti partnerių ir draugų. Kol didieji pešasi – mažiukai laimi. Nuoseklus penkerių metų darbas davė rezultatų – lietuviški kviečiai jau išplaukė į Kiniją“, – džiugiomis naujienomis pasidalijo K. Šimas. Lietuviai bendradarbiauja su Kinijos nacionaline grūdų, aliejaus ir maisto produktų korporacija COFCO, kurios metiniai perdirbimo pajėgumai siekia 90 milijonų tonų.

Žinia, kad lietuviai pradėjo grūdų eksportą į Kiniją, žaibiškai pasklido pasaulyje, visi pasauliniai grūdų treideriai stebėjosi, kaip lietuviams tai pavyko. Tai tikrai reikšmingas faktas, nes grūdus į Kiniją gali eksportuoti tik prancūzai, lietuviai ir ukrainiečiai.

„Jei dar atsivertų žirnių eksporto į Kiniją galimybė, būtų tikrai puiku, nes tai beprotiško dydžio šalis. Į Kiniją jau išsiųsti ir vasarinių kviečių pavyzdžiai, laukiama atsakymo, ar vietinius malūnininkus tenkins jų kokybė“, – sako K. Šimas. Jei kinų malūnininkams patiks lietuviškų kviečių kokybė, tai turėtų garantuoti bent 5 metų prekybos perspektyvą.

MŪ inf.