Kaunas. Nemenka dalis žiemkenčių pasėlių šiuo metu yra „komos būsenos", ir tik laikas parodys, ką verta gaivinti, o ko jau nebe. Tokiame kontekste sudėtinga kalbėti apie naujo sezono derlių, tačiau žemdirbiams kainų prognozės yra vienas įdomiausių dalykų. Tai žinodama bendrovė „Linas Agro" tradicininėje kasmetinėje žemės ūkio konferencijoje pateikė preliminarias 2014-ųjų derliaus kainas.

Pasak bendrovės „Linas Agro" Augalininkystės skyriaus vadovo Nerijaus Liukenskio, grūdų kainoms įtakos daro daugybė veiksnių: klimato sąlygos grūdų auginime ir jų eksportavime pirmaujančiose šalyse, grūdų atsargų lygis pasaulyje, politiniai ir ekonominiai veiksniai, darantys įtaką gamybai ir vartojimui.

Blogų ir gerų naujienų balansas

Klimato kaprizai pastaruoju metu kartojasi dažnai, netrūko jų ir šį sezoną. Štai 2013 m. gruodį Argentiną užpuolė didžiulė sausra, kuri tęsėsi iki sausio vidurio: tokios kritinės sąlygos turės nemenką įtaką sojų pupelių derliui. JAV vidurio pietų stepėse pasėlius nukankino labai sausas ruduo ir po jo sekę neįprasti šalčiai. Labai lietingas ruduo Ukrainoje neleido laiku ir tinkamai pasėti dalies žiemkenčių pasėlių. Sausros gresia Australijai.

Pasirodo, grūdų kainoms tarptautinėse biržose gali turėti įtakos ir toks retokai minimas klimatinis reiškinys kaip „El Nino" - būtent šiemet prognozuojama padidinta jo grėsmė. Šis klimatinis reiškinys stebimas nuo 1950 m., būna kas 5-7 metai ir šiemet kartotųsi 15-ąjį kartą. Ties pusiauju nuo Pietų Amerikos link Australijos dažniausiai vyrauja vėjo kryptis iš rytų į vakarus, o kas 5-7 metai vyraujančių vėjų kryptis staiga pasikeičia iš vakarų į rytus.

Dėl šio reiškinio šiltas paviršinis vanduo sunešamas link Pietų Amerikos, o prie Australijos krantų maždaug 5 laipsniais nukrinta vandens temperatūra (dėl to netgi žūva dalis koralų), formuojasi mažiau kritulių ir kyla sausros pavojus, ypač žemdirbiškajai Kvynslendo provincijai. Australija yra antroji po JAV kviečių derliaus eksportuotoja. Užpernai Australija eksportavo 10,4 mln. t kviečių, pernai - 7,7 mln. t. Eksporto apimtys šiemet ko gero dar gali mažėti. Visos šios blogos naujienos grūdų kainas didina.

Bendrovės „Linas Agro" Augalininkystės skyriaus vadovas Nerijus Liukenskis savo pranešimą pavadino„Baltijos grūdų kelionė banguotoje rinkoje", taip pabrėždamas nuolatinio kainų svyravimo neišvengiamumą

Tačiau yra ir gerų naujienų, kurios grūdų kainas mažina. Pirmiausia, tai palankios klimato sąlygos Brazilijoje, kur turėtų subręsti labai geras sojų derlius. Optimistinės prognozės girdisi iš Rusijos, Ukrainos, vidurio Europos šalių dėl puikaus pasėlių peržiemojimo. Po dviejų mėnesių sausros pagerėjo salygos ir jau minėtoje Argentinoje, ten iškrito pakankamas kiekis kritulių ir pasėliai atsigauna.

Vertinant politiniu aspektu, prie blogųjų naujienų reikėtų priskirti Argentinos peso kurso kritimą, valiutų nestabilumą Indijoje ir Ukrainoje. Kaip rodo patirtis, vos tam tikros šalies ūkininkai pajunta pinigų kurso kritimą, jie nepardavinėja savo derliaus, o kaupia atsargas - panašiai dabar elgiasi argentiniečiai, kurie nustojo pardavinėti kukurūzus.

Rusija jau baigia išsemti eksportui skirtų grūdų kiekį, eksporto programą baigia ir Kazachstanas, tempą lėtina Indija. Labai sunku nuspėti, kaip toliau klostysis politinė situacija Ukrainoje, grėsmingai atrodo jos skolos Kinijai ir Rusijai. Iš grūdų kainas keliančių veiksnių reikėtų paminėti faktą, kad Meksika, Pietų Korėja, Kinija ir ES didina kukurūzų importą. Kukurūzų kaina šiuo metu, ko gero, jau pasiekė dugną, tad jais keičiami kviečių grūdai. Gerosios politinės naujienos - palengvėjusi prekyba su Iranu bei saugus pasaulinis grūdų atsargų lygis (tarkime, kviečių atsargos šiuo metu siekia 133 mln. t.).

Grūdų eksporto apimtys Lietuvoje

2013-ųjų metų derliaus grūdų iš Lietuvos eksportuota 2,4 mln. t javų ir rapsų grūdų, iš Latvijos - 1,2 mln. t, taigi bendras šių dviejų Baltijos valstybių grūdų eksportas sudarė 3,6 mln. tonų. Iš šio kiekio kviečių ekportas Lietuvoje sudarė 1,8 mln. tonų („Linas Agro" dalis siekė trečdalį šio kiekio - beveik 600 tūkst. t.), Latvijoje - 951 tūkst. tonų („Linas Agro" dalis siekė 25 proc.), Estijoje - 215 tūkst. tonų.

„Linas Agro" konferencija Kaune, „Cinamon" kino teatre, vyks tris dienas - vakar, šiandien ir rytoj. Joje pakviesti dalyvauti ir Lietuvos, ir Latvijos žemdirbiai

Miežių iš Lietuvos eksportuota 190 tūkst. t., iš Latvijos -57 tūkst. t., iš Estijos - 97 tūkst. t. Rapsų eksportas iš Lietuvos sudarė 440 tūkst. t., Latvijoje - 211 tūkst. t., Estijoje - vos 11 tūkst. t.

„Išsiplėtė mūsų eksporto rinkos: be Saudo Arabijos ir Irano, kviečius eksportavome į Egiptą. Jau esame pripažinti dėl savo grūdų kokybės", - sakė N. Liukenskis. Jo manymu, ir šiemet šios šalys išliks pagrindinės eksporto kryptys.

Pasak N. Liukenskio, pageidautina, kad augintojai nepersistengtų su tręšimu azotu. Grūduose turėtų būti 11,5-12,5 proc. baltymų, 25-26 proc. glitimo, saiko svoris - 77-78 kg/hl. „Ypač svarbu sekti ir kontroliuoti fuzariozę, nes pirkėjai vis daugiau dėmesio skiria būtent šiam kriterijui", - pabrėžė N. Liukenskis.

Kokios gali būti būsimojo derliaus kainos, prognozuoti labai sunku. Juolab kad per pastaruosius trejus metus stebėti milžiniški jų šuoliai: maistinių kviečių kainos amplitudė svyravo nuo 120 iki 280 eurų/t, rapsų - nuo 360 iki 520 eurų/t. 2013 m. situacija rinkose buvo palyginti stabili. Startinė šių metų pozicija nėra tokia jau bloga, vasario pabaigoje kainos dar pakilo, tad šiemet galima tikėtis 700-750 Lt už toną kviečių ūkininko kieme.

„Rekomenduojama grūdų pardavimo strategija galėtų būti tokia: nepulkite į paniką ir nepardavinėkite iš anksto grūdų. Manome, kad iki javapjūtės ar jos metu nereikėtų parduoti daugiau kaip 20-25 proc. derliaus. 50 proc. derliaus rekomenduotume aktyviau pardavinėti lapkričio-sausio mėnesiais, ir 25-30 proc. pasilikti vasariui-kovui", - galimą pardavimų scenarijų išdėstė N. Liukenskis.

MŪ inf.