Basf 22 07 19 Lytagra 22 07 04
Rinka
Grūdų pramonė planuoja 0,5 mlrd. eurų investicijas
Asociatyvi nuotr.

Vilnius. Grūdų pramonės įmonės per artimiausius 5 metus planuoja investuoti į gamybos plėtrą 0,5 mlrd. eurų. Didžiausios jų susijusios su ateities technologijomis.

Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidento Karolio Šimo, optimistinius planus lėmė sektoriaus tvarumas ir geros su grūdų rinka susijusios prognozės. Jau per artimiausius metus įmonės pasiruošusios plėstis ir atsinaujinti, o dalis jų – augti bene labiausiai nei kada nors anksčiau.

„Stiprėja mūsų įmonių grūdų, grūdinių maisto produktų, pašarų pozicijos vidaus ir užsienio rinkose. Per kelerius metus vien mūsų asociacijos narės numato investuoti daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų. Didžiausios jų susijusios su ateities technologijomis – giluminiu grūdų perdirbimu, inovacijomis, biodegalų išgavimu, atsinaujinančios energijos projektais“, – sako K. Šimas.

Bioversija 22 02 02

Jis taip pat akcentuoja, jog klaidinga manyti, kad grūdai iš Lietuvos tik eksportuojami kaip žaliava ir nekuria pridėtinės vertės. „Turime virš pusės milijardo eurų projektų ir tai darome be jokios valstybės pagalbos, nors tiek daug kalbama apie milijardinius ES fondus, pinigų įliejimą į ekonomiką, tačiau realaus valstybės indėlio į mūsų sektorių nėra.

Jei mūsų sektoriui atsivertų galimybės pretenduoti į kol kas tik kalbomis ir pažadais tapusius fondus, rezultatas būtų dar geresnis ir indėlis į valstybės ekonomiką būtų dar didesnis“, – teigia K.Šimas.

Statomos naujos gamyklos  

Didžiausią per penkerius metus investiciją numačiusi skirti „Agrokoncerno“ įmonių grupė. Bendrovė „Agrokoncerno GDP“ investuos 300 mln. Eur į giluminį grūdų perdirbimą. Ši įmonė planuoja statyti inovatyvų fabriką. Papildomai bus sukurta daugiau nei 250 darbo vietų. „Agrokoncerno grūdai“ per penkerius metus planuoja investuoti dar 15 mln. eurų.

Pasvalyje įsikūrusi bioetanolio ir biodujų gamybos bendrovė „Kurana“ kartu su partneriais planuoja plėsti veiklą ir gaminti tvarų biometaną. Bendrovės veikla pasižymi stipriu žiedinės ekonomikos veikimo principu, pavyzdžiui, biomase, likusia pagaminus biometaną, tręšiami grūdai, auginami bioetanoliui gaminti.

Taip bendrovė užtikrins tęstinumą kuriant pridėtinę vertę, ženklų lietuviškų grūdų kiekio perdirbimą, transporto dekarbonizacijos šaltinių įvairovę ir prisidės prie atsinaujinančios energetikos išteklių sektoriaus tikslų siekimo.

Klaipėdos Laisvojoje ekonominėje zonoje veikianti rapsų sėklų perdirbimo ir biodyzelino gamybos įmonė „Mestilla“ statys naują modernią aliejinių sėklų giluminio perdirbimo liniją, diegs moderniausius aplinkosauginius sprendimus.

Pirminiame etape į šiuos projektus įmonė planuoja investuoti apie 30 mln. eurų, tai padės užtikrinti didesnių kiekių vietinių žemės ūkio produktų perdirbimą ir pridėtinės vertės kūrimą, pagal žiedinės ekonomikos principus, augalinių augalų perdirbimo ir vertingų baltyminių pašarų gamybos srityje.

„Roquette Amilina“, kuri priklauso „Roquette“ kompanijos grupei, vykdo investicijų programą įvairiose pasaulio šalyse. Jos 5 metų laikotarpio investicijos gerokai viršija 1 mlrd. eurų. Dalis šių investicijų planuojamos ir Lietuvoje.

Tarp augančių lyderių – pašarų gamybos įmonės

Pašarus naminiams gyvūnams gaminanti „Akvatera“ šiemet suplanavo investuoti 4 mln. Eur: 0,8 mln. Eur saulės energijos parkui, 1,7 mln. Eur – technologiniams procesams optimizuoti ir modernizuoti, produkto saugai užtikrinti. Taip pat 1,5 mln. Eur investuos į naują skanėstų šunims liniją Super premium semimoist. Per penkerius metus planuojama pastatyti 50 tūkst. t galutinio produkto (per metus) gamyklą. Į ją įmonė investuos apie 35 mln. eurų.

„Joniškio grūdai“ iki 2025 m. projektuose numatė pašarų gamybos plėtrą ir renovaciją. Plėtros apimtys siektų 10–15 mln. eurų. 

„Kretingos grūdai“ apie 6 mln. Eur investuos į plėtrą, upėtakių, lašišų, eršketų visaverčių pašarų gamybą.

Investicijos į naujas produktų linijas

Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorės Dalios Ruščiauskienės, grūdinės maisto produkcijos gamintojai taip pat operatyviai reaguoja į vartotojų lūkesčius bei diegia naujas produktų linijas.

„Kauno grūdai“ per ateinančius 2–3 metus planuoja keletą projektų, kurie bus susiję su grūdų ir grūdinių žaliavų perdirbimu bei grūdiniais maisto produktais. Šios įmonės investicijos sieks apie 40 mln. eurų. 

„Malsena plius“ planuoja toliau investuoti į avižų, speltų ir kietagrūdžių kviečių auginimo programas, didinant jų auginimo plotus,  plečiant ir didinant šių grūdų perdirbimo apimtis, einant link didelę pridėtinę vertę sukuriančio tvaresnio produkto.

„Naujasis Nevėžis“ per penkerius metus planuoja investuoti 5–7 mln. Eur ir plėsti gaminamos produkcijos asortimentą bei kiekius. Ketina investuoti į naują technologinę įrangą.

S. Krivicko įmonė „Fasma“, gaminanti dribsnius, kruopas, trapučius ir kitus grūdų produktus, kiekvienais metais didina perdirbamų produktų apimtis, į gamybos plėtrą investuoja daugiau kaip 1 mln. eurų. Atnaujinamos dribsnių gamybos linijos. Naujas projektas susijęs su greitai paruošiamų grūdų produktų gamyba.

Investicijos į žiedinę ekonomiką

„Daugelio sprendimus investuoti padiktavo Europos žaliasis kursas, kasmet didėjantys užauginamų grūdų ir kitų augalų kiekiai. Lietuvos įmonės pajėgios gaminti didelės pridėtinės vertės produkciją. 

Lietuvoje ir kitose ES šalyse auga ne tik aukštos kokybės maisto, bet ir pašarams skirtų koncentruotų baltymų, biodegalų poreikis. Įmonės modernizuoja gamyklas, kad galėtų ne tik didinti apimtis, bet ir vystyti žiedinę ekonomiką“, – sako D. Ruščiauskienė.

Pasak jos, įmonės, numatydamos plėtrą, orientuojasi į energetiškai efektyvesnę veiklą, kuri paliktų ir maksimaliai mažą anglies dvideginio pėdsaką. Pavyzdžiui, salyklą gaminančios „Maltosa“ ir „Viking malt“ plečia gaminamo salyklo asortimentą bei apimtis, dalį energijos reikalingos gamybai gauna iš biokatilinių bei saulės elektrinių, toliau planuoja plėsti žaliosios energijos naudojimą gamyboje.

„Galinta ir partneriai“ Varėnoje jau pradėjo statyti modernų grūdų perdirbimo fabriką, kuris leis perdirbti iki 1000 t grūdų per mėnesį, iš kurių bus gaminami įvairūs dribsniai. Įmonėje bus vykdoma beatliekė technologija, gaminant produkciją atskiriami lukštai bus granuliuojami bei naudojami pagal poreikį energijos gamybai arba, papildžius kitais perdirbimo procese susidariusiais šalutiniais produktais, bus naudojami pašarams gaminti ar kitiems poreikiams.

„Naujasis Nevėžis“ jau investavo į saulės energetiką. Dabar visa įmonės poreikiams naudojama energija – atsinaujinančių išteklių“, – sako D. Ruščiauskienė.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociaciją vienija 33 įmonės, jose dirba apie 4000 darbuotojų.

Parengta: bendradarbiaujant su Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar Lietuvos žemės ūkis geba prisitaikyti prie klimato kaitos?
Visos apklausos