Kaunas. Lietuvos grūdų augintojai ir perdirbėjai atidžiai seka situaciją Rusijoje ir pripažįsta, kad pokyčiai šios šalies grūdininkystės sektoriuje turi didžiulę įtaką viso pasaulio grūdų rinkai. Teigiama, kad dėl pranešimų iš Rusijos apie didžiulį derlių kviečių kaina biržose nukrito apie 15 eurų už toną, tačiau  Lietuvos ūkininkų prašoma nepanikuoti.

Kaip jau rašėme, prognozuojama, po 2017-2018 metų derliaus suskaičiavimo Rusija taps didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje, aplenkdama JAV, bet dar atsiliks nuo šios šalies pagal visų grūdų eksportą. Manoma, kad šiemet Rusijoje užauginta 134 mln. tonų grūdų. Oficialūs duomenys bus paskelbti, kai grūdai bus išdžiovinti ir išvalyti. Per 2017-2018 metų sezoną Rusija planuoja eksportuoti 45 mln. tonų grūdų.

Rusai turi kitų problemų

Nuo kitų metų Rusijos vyriausybė skelbia visiškai padengsianti grūdų gabenimo geležinkeliais į jūrų uostus išlaidas. Rusija kitais metais skirs 2 mlrd. rublių (apie 29 mln. eurų) grūdų transportavimo subsidijoms, kad būtų galima pagreitinti eksportą 2018 metais.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas pripažįsta, kad Rusija daro didelę įtaką visai rinkai.

„Tačiau šioje šalyje daug nesklandumų.  Tai, kad Rusija užaugina rekordinius kiekius grūdų, dar nereiškia, kad juos visus parduoda tarptautinėje rinkoje. Jie nuima derlių, bet ne visą spėja apdoroti. Pavyzdžiui, pernai apie 6 mln. tonų grūdų liko neapdoroti ir nebuvo parduoti. Lygiai taip pat nežinoma, kaip bus šiemet, kiek grūdų šalis patieks rinkai.

Rusija turi daug keblumų dėl infrastruktūros, stokoja pajėgumų išgabenti grūdus iš šalies vidurio iki jūrų uostų. Rusija patiria sunkumų ir dėl kitų priežasčių: tai Turkija nuo jos produktų sieną uždaro, tai Ukraina grūdų nepraleidžia. Todėl rusai gali prigaminti labai daug grūdų, bet dalis jų nebus išgabenti", - sakė I. Jankauskas.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas pripažįsta, kad Rusija daro didelę įtaką visai rinkai

Jis pažymi, kad grūdų gabenimo Rusijoje kaštai daro įtaką jų kainai. „Gabenti grūdus kainuoja apie 80 eurų už toną. Kai toks brangus atvežimas iki jūrų uostų, grūdai tampa nekonkurencingi. Dar savo dalį pasiima tarpininkai. Galų gale ateina lūžio taškas, kai gamybos mastas tampa žalingas ir nuostolingas. Bet, kaip sakiau, Rusiją sunku vertinti", - rinkos ypatumus aiškino I. Jankauskas.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos atstovas pažymėjo, kad kviečių kaina Paryžiaus biržoje buvo nukritusi iki 150 eurų už toną, vėliau  pakilo iki 157 eurų. „Šiam kainos mažėjimui įtaką padarė pranešimai iš Rusijos. Grūdų kaina, įvertinus naujienas iš Rusijos, nukrito jau apie 15 eurų  toną. Mes planavome, kad kviečių kaina sieks apie 168-170 eurų, bet tokių kainų nėra", - sakė I. Jankauskas.

Jis ūkininkams rekomenduoja nepanikuoti. „Reikia palaukti iki sausio mėnesio, situacija gali pasikeisti. Kai rinkoje ima trūkti kviečių, jų kaina pakyla. O kitų metų vasarą matysime, kaip iš tiesų seksis Rusijai", - svarstė I. Jankauskas. 

Anot jo, šiemet grūdų sandėliavimas yra pelningas verslas. „Kviečiai buvo superkami po 140-145 eurus už toną, o dabar jau galima parduoti po 155 eurus", - teigė I. Jankauskas.

Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas akcentuoja, kad Lietuvos augintojų koziris išlieka grūdų kokybė. „Mes galime pasiūlyti geresnės kokybės grūdus, šiuo aspektu pranokstame Rusiją", - teigė I. Jankauskas.

Neparemtos viltys dėl kainų

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė sako, kad Rusijos sugebėjimas grūdų pasiūlyti pigiau yra galvos skausmas ne tik Lietuvai.

„Esame jų kainų įkaitai. Mes tokių svertų, kaip subsidijos grūdų gabenimui, negalime tikėtis. Mūsų šalies ekonominiams santykiams įtaką turi ir politiniai žaidimai. Ne taip seniai grūdai didžiuliais kiekiais iš Lietuvos buvo eksportuojami į Iraną, dabar ši šalis daug perka iš Rusijos. Žinoma, Rusija irgi turi savų rūpesčių dėl politinių reikalų, muitų, santykių su kitomis valstybėmis", - sakė D. Ruščiauskienė.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė sako, kad Rusijos sugebėjimas grūdų pasiūlyti pigiau yra galvos skausmas ne tik Lietuvai

Anot jos, Lietuvos grūdų perdirbėjai tikisi, kad atsivers Kinijos rinka, bet kol kas šis klausimas neišspręstas. D. Ruščiauskienė atsargiai vertina ir tai, kiek grūdų kitais metais Lietuva galės pasiūlyti pasaulinei rinkai.

„Daug neapibrėžtumo dėl kitų metų.  Šiemet žiemkenčiais užsėta tik 500 tūkst. hektarų, o ankstesniais metais būdavo daug daugiau. Nežinia, kaip ūkininkams seksis kitais metais. Žinoma, tai, kad mūsų šalies ūkininkai kitais metais galbūt grūdų užaugins mažiau, nereiškia, kad jų kaina kils. Grūdai nėra vietinė prekė, jų kaina reguliuoja pasaulinė pasiūla ir paklausa", - pažymėjo D. Ruščiauskeinė.

Pagrindinė konkurentė - Vokietija

„Linas Agro" Baltijos grūdų prekybos skyriaus Prekybos vadovas Dainius Pilkauskas teigia, kad pastarųjų trejų metų derliai Rusijoje, išaugęs derlingumas, įvairiomis formomis skiriama parama, palankios gamtinės sąlygos pakeitė Rusijos situaciją tarptautinėje rinkoje.

„Vienokiu ar kitokiu būdu tai daro įtaką. Tačiau Rusija nesusidoroja su savo logistikos problemomis - nors grūdų saugojimo talpų smarkiai daugėja, jų dar nėra pakankamai. Jų geležinkeliai yra perkrauti, uostuose susidaro kamščiai, šalis nespėja laiku išgabenti  grūdų. Išvežami kviečiai, miežiai, kukurūzai, o žirnių, pupų gabenimas sustoja. Tiesa, centrinėje Rusijoje, teritorijose einant Uralo link, užauginti grūdai lieka vidaus  rinkoje, jų nebereikia toli gabenti", - pažymėjo D. Pilkauskas.

„Linas Agro" Baltijos grūdų prekybos skyriaus Prekybos vadovas Dainius Pilkauskas pažymi, kad Rusija nesusidoroja su savo logistikos problemomis

Jis pastebi, kad Rusija gali daug visko suplanuoti, bet klausimas, kaip tai pavyks įgyvendinti. „Ten nieko greitai neįvyksta. Matysime, kaip fiziškai jie įgyvendins tas geležinkelio subsidijas, ar sugebės išsaugoti grūdus nesugadintus", - svarstė D. Pilkauskas.

„Linas Agro" atstovas atkreipia dėmesį, kad dėl daugybės priežasčių kitais metais grūdų derlius Lietuvoje bus mažesnis. „Ūkininkai svarsto: kitais metais derlius bus mažesnis, todėl grūdai kainuos brangiau. Bet mes esame pasaulinės rinkos dalis,  Lietuvos ir visos Baltijos šalių įtaka maža", - teigė D. Pilkauskas.

Gera žinia jis vadina tai, kad Lietuvos grūdų augintojai nekonkuruoja su visais Rusijos grūdais. „Rusai eksportuoja vidutinės ir žemesnės klasės grūdus, juos veža į Šiaurės Afriką, kur konkuruoja su Prancūzija. Mes jau 10 metų tendencingai orientuojamės į vidutinės ir aukštesnės klasės grūdų eksportą.

Daug grūdų ir toliau eksportuojama į Saudo Arabiją, tuo tarpu Rusijos grūdai šioje šalyje apskritai uždrausti dėl kokybinių parametrų. Mes konkuruojame su Vokietija, tik dėl geografinės padėties Vokietija turi pranašumų gabenant grūdus į likusį  pasaulį", - teigė D. Pilkauskas.

MŪ inf.