Akademija (Kėdainių r.). Pripažinus faktą, kad žemdirbys neužaugino planuoto derliaus dėl nenugalimos jėgos (force majeure) anaiptol dar nereiškia, kad augintojas be išlygų atleidžiamas nuo įsipareigojimų, kuriuos prisėmė pasirašydamas išankstines derliaus pardavimo sutartis.

Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje žemdirbiai pasakojo, kad jau rugpjūčio pradžioje gavo laiškus, įspėjančius, jog stichinės sausros paskelbimas šalyje neatleidžia nuo išankstinio derliaus pardavimo sutarčių vykdymo, o sandorius būtina įvykdyti iki rugsėjo pabaigos.

Neįvykdžiusiems įsipareigojimų parduoti derlių gresia baudos, kurių dydis priklauso nuo sutartyse užfiksuoto kiekio ir sumos. Ūkininkai sakė, jog baudos gali siekti 10 tūkst. eurų ar net daugiau.

Apie šių metų derliaus praradimus kalbama beveik visuose ūkininkų susirinkimuose

Prekybos, pramonės ir amatų rūmai išduoda pažymas, patvirtinančias nenugalimos jėgos faktą. Šios pažymos gali būti argumentas žemdirbiams derantis su supirkėjais dėl įsipareigojimų vykdymo, tačiau visiškai nuo prievolių neatleidžia. Ūkininkus piktina, kad už pažymą reikia mokėti 200 eurų, bet prieš tai dar reikia gauti meteorologinę pažymą, kuri kainuoja 50 eurų.

Posėdyje dalyvavusi žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė atkreipė dėmesį, kad vienam rinkos dalyviui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, iškyla problemų vykdyti įsipareigojimus kitiems sutarčių tinklo dalyviams. Jei ūkininkas nevykdo įsipareigojimų, keblioje padėtyje atsiduria perdirbėjas, kuris irgi rizikuoja iš anksto numatydamas būsimus pardavimus. Ji taip pat pastebėjo, kad kai kurie žemdirbiai bando gudrauti, prisidengdami stichine situacija.

Žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė

Atsakydama į pastabas dėl Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduodamų pažymų brangumo, viceministrė A. Miškinienė informavo apie parengtą pasiūlymą Vyriausybei, numatantį mokesčio už pažymas kompensavimą.

LŪS vicepirmininkė Lilija Šermukšnienė atkreipė dėmesį, jog ne visų grūdų supirkėjų sutartyse yra aptarta nenugalimos jėgos sąlyga. Ministerijai pasiūlyta paruošti pavyzdinę grūdų pirkimo-pardavimo sutartį, kuri apsaugotų žemdirbius nuo nesąžiningų diskriminuojančių sąlygų.

Posėdyje dalyvavusi Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos (LGPA) direktorė Dalia Ruščiauskienė priminė rekomendaciją parduoti pagal išankstines sutartis ne daugiau kaip trečdalį planuojamo derliaus. Išankstiniai susitarimai sudaromi laisva valia, niekas privalomai ūkininkų neverčia jų sudaryti, todėl, anot D. Ruščiauskienės, kaltinti dėl situacijos vien supirkėjus būtų nesąžininga.

Jos teigimu, LGPA rekomenduoja savo asociacijos nariams bendradarbiauti su ūkininkais, ieškoti abipusiai priimtinų sprendimų. Tiems žemdirbiams, kurie iš tikrųjų negali įvykdyti įsipareigojimų, perdirbėjai siūlo „atsipirkti“, t. y. padengti skirtumą tarp išankstinės sutarties kainos ir rinkos kainos tą dieną, kai ūkininkas susitaria atpirkti neįvykdytos sutarties dalį.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė

Jei ūkininkas tokios galimybės neturi, LPGA rekomenduoja šią sumą perkelti į kitus metus, užtikrinant jos mokėjimą nauja sutartimi (t. y. siūloma galimybė ūkininkui atvežti nepristatytą grūdų kiekį naujo derliaus grūdais, mokant naujo derliaus konkurencingą rinkos kainą).

LGPA rekomenduoja nenutraukti žemdirbių finansavimo, o tęsti jų prekinio kreditavimo atidėjimą ir avansų mokėjimą. Asociacijos nariai yra sutarę, kad būsimo derliaus išankstinėse sutartyse būtinai bus numatytas ūkininko įsipareigojimas parduoti pagal išankstines sutartis ne daugiau kaip trečdalį jo vidutiniškai užauginamo derliaus.

Anot LŪS pirmininko Jono Talmanto, sudarydami „orines“ grūdų pirkimo-pardavimo sutartis (t. y. išankstinio pardavimo), perdirbėjai ir ūkininkai galėtų iš anksto susitarti tiek dėl galimo pelno, tiek nuostolių pasidalijimo perpus.

MŪ inf.