Roma. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) prognozuoja, kad Rusijos karas prieš Ukrainą 8–22 proc. padidins pasaulines maisto ir pašarų kainas, nes abi šios valstybės svarbios žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų gamintojos bei eksportuotojos.

„Skaičiavimai, kuriais vertinamas galimas staigaus ir reikšmingo grūdų bei saulėgrąžų eksporto iš šių dviejų šalių mažėjimo poveikis, rodo, kad jų trūkumą artimiausiais metais alternatyvūs tiekėjai kompensuos tik iš dalies“, – teigiama organizacijos pranešime.

FAO teigimu, didelis pasiūlos stygius pasaulinėse grūdų ir saulėgrąžų rinkose gali išlikti ir po 2022–2023 m., jei žalinės naftos kainos išliks aukštos. Taip gali nutikti net ir tuo atveju, jei alternatyvios šalys gamintojos reaguotų į aukštesnes produkcijos kainas ir padidintų gamybą.

Organizacija pabrėžia, kad Ukrainoje susirūpinimą kelia niokojama vidaus transporto, jūrų uostų, sandėliavimo ir perdirbimo infrastruktūra, neaiškios pavasarinės sėjos perspektyvos ir tai, kad dėl karo galimai bus nenuimta 20–30 proc. žiemkenčių pasėlių.

Rusijos žieminiai pasėliai didelės žalos nepatirs, tačiau dėl tarptautinių sankcijų šiai valstybei neaiškios eksporto perspektyvos.

Be to, sankcijos gali sutrikdyti kai kurių žemės ūkio žaliavų, ypač pesticidų ir sėklų, importą. Dėl to gali sumažėti pasėlių plotai, derlius ir kristi kokybė, teigia FAO.

„Augintojams praradus eksporto rinkas, jų pajamos sunyktų, o tai turėtų neigiamos įtakos sprendimais dėl derliaus ateityje“, – perspėja organizacija.

FAO duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Rusijai ir Ukrainai teko 19 proc. miežių, 14 proc. kviečių, 4 proc. kukurūzų pasaulinės gamybos.