Oslas / Briuselis. Vienos didžiausių azoto trąšų gamintojų pasaulyje – Norvegijos įmonės „Yara International“ generalinis vadovas Sveinʼas Toreʼas Holsetherʼis (Sveinas Toras Holseteris) teigia, kad Europa vis dar priklausoma nuo rusiškų trąšų, kaip buvo priklausoma ir nuo dujų.

„Paradoksalu, kad, siekdami sumažinti Europos priklausomybę nuo Rusijos, dabar patys to nesuvokdami galime suteikti jai galimybę daryti spaudimą maisto ir trąšų srityse“, – leidinys „Financial Times“ citavo S. T. Holsetherʼį.

Trąšų kainos gerokai išaugo nuo karo Ukrainoje pradžios 2022 m. vasarį ir sankcijų Rusijai įvedimo, privertusių apriboti rusiškų dujų tiekimą į ES šalis (dujos – pagrindinė azoto trąšų (amoniako ir karbamido) žaliava).

Tiesa, nuo to laiko trąšos kažkiek atpigo, nes rinkoje krito dujų kainos. Tačiau, pasak S. T. Holsetherʼio, Europos trąšų pramonei vis dar sunkiai sekasi, o Rusijos importas užima didelę rinkos dalį.

Jo nuomone, Rusija gali pasinaudoti savo padėtimi rinkoje siekdama politinės įtakos. „Kai darote tai, kas labai svarbu maisto gamybai, tai yra galingas įrankis“, – sakė „Yara“ generalinis direktorius.

Eurostato duomenimis, azoto trąšų importas į ES 2022–2023 m. išaugo 34 proc., Rusijai teko apie trečdalį visos tiekimo apimties.

Karbamido, vienos iš plačiausiai naudojamų azoto trąšų, importas išaugo 53 proc. – nuo 2020 m. iki 2021 m. jis padvigubėjo. Net 40 proc. šio kiekio atkeliavo iš Rusijos. Šį sezoną pristatymai sulėtėjo, tačiau rusiškas karbamidas, kaip ir anksčiau, sudaro beveik trečdalį viso importo.

Rusiškų dujų tiekimas Europai sumažėjo 2022 m., prasidėjus karui Ukrainoje ir reaguojant į ES sankcijas prekybai su Rusija. 2023 m. pavasarį Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paskelbė, kad ES įveikė savo priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų.

Jos vertinimu, per aštuonis mėnesius dujų importas į Europą sumažėjo 80 procentų. Mažėjančią rusiškų dujų dalį pakeitė augantis importas iš Norvegijos, JAV, Alžyro, Jungtinės Karalystės.