Basf 2024 04 19 A1 Basf 2024 04 19 m1
Rinka
Esminis kooperacijos principas – padėti vieni kitiems Verslo pozicija
„Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas

Kauno r. Kooperatyvas „Pienas LT“ ruošiasi plėtrai, kad dukart padidintų gamybos pajėgumus. Pokalbis su Petru Viršilu, „Pienas LT“ valdybos pirmininku.

Pieno sektorius traukiasi, vyksta konkurencija dėl žaliavinio pieno. Ar jums užteks pieno?   

Kooperatyvo narių gaminamo pieno kiekis auga. Jei dirbsime sėkmingai, tikėtina, augs ir toliau. Nemaža dalis rajoninių „Metų ūkio“ konkurso laimėtojų ir Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos paskelbtų produktyviausių šalies ūkių yra „Pienas LT“ nariai. Jie vis labiau supranta, kad yra svarbi verslo grandinės dalis ir jų indėlis į perdirbimą yra esminis, todėl investuoja į ūkių modernizavimą, plėtrą. Dėl šios priežasties, neplėsdami veiklos, reikiama žaliava tikrai apsirūpintume, o kadangi esame numatę gerokai augti, per ateinančius metus orientuojamės į priemones, kurios padėtų mūsų nariams dar labiau auginti pieno kiekius, mažinti pieno gamybos savikainą, padaryti ūkius patrauklius jaunajai kartai.

Bioversija 2024 04 15 m7

„Pieno LT“ pavyzdys ir augimas leidžia ir kitiems pieno ūkiams tikėti, kad pieno gamyba – perspektyvi veikla, tai patvirtina ir pasaulinės tendencijos.

Kooperatyvas anksčiau ragino stoti naujus narius, o dabar norintieji stovi už durų. Kodėl?

Šiuo metu išnaudojame visus gamybos pajėgumus – per parą perdirbame ne mažiau nei 650 t pieno, kuriuo visiškai aprūpina kooperatyvo nariai. Todėl prieš metus buvo pristabdytas naujų narių priėmimas.

Anot vieno ūkininko, „Pienas LT“ pirmas pernai sumažino pieno supirkimo kainą vienu centu, „tada ir visi kiti iš paskos“. Ką pasakytumėte į šį pastebėjimą?

Malonu girdėti, kad 10 proc. žaliavos rinkos turėtojas „šokdina“ rinką. Kooperatyvo „Pienas LT“ susikūrimas prisidėjo prie Lietuvos pieno supirkimo kainodaros, naudingos ūkiams.

Praėjusių metų pirmą ketvirtį dar mokėjome 3–4 ct aukštesnę kainą negu kiti supirkėjai. Valdybos sprendimu šitaip buvo palaikomos kooperatyvo narių pajamos. Vėliau kainą mažinome po truputį, ne taip drastiškai, kaip kitur. Šiandienė mūsų kainodara išsiskiria lygiomis sąlygomis visiems nariams ir remiasi rinkos kaina, kuri glaudžiai susijusi su žaliavos situacija ir pasaulinėse rinkose.

Bet ne pieno kaina yra pagrindinis rodiklis, o nauda, kurią teikia kooperatyvas savo nariams. Tai šėrimo, agronominės konsultacijos, centralizuoti pirkimai, dalyvavimas įmonės valdyme – visi kooperatyvo nariai yra įmonės savininkai. Gaunamas pelnas irgi padalijamas nariams.  

Ar tikėtina, kad pieno kaina artimiausiu metu gali didėti?

Priklauso nuo to, ką vadinsime artimiausiu laikotarpiu ir didėjimu. Manau, supirkimo kainos šiais metais gali svyruoti 5–6 ct/kg ribose. Jos priklausys nuo daugelio veiksnių, t. y. kartais pienas gali pigti, kartais – brangti. Visai realu, kad iki metų pabaigos pabrangimas sieks 3 ct/kg, tačiau tai vis dėlto spėlionės. Pieno ūkiams reikia susitelkti į būdus ir priemones, mažinančias pieno savikainą.

Kokios narių nuotaikos dėl užsitęsusios krizės?

Pajuokaujant galima sakyti, kad pieno sektorius – visada krizėje. Todėl tai standartiniai darbiniai metai su savais iššūkiais. Verkšlenti nėra laiko, reikia dirbti ir planuoti, kad po kelerių metų gyventume geriau. Nes tai, kaip gyvename šiandien, yra mūsų priimtų sprendimų rezultatas.

Kooperatyve diskutuota, kad reikalingas instrumentas pajamų stabilumui palaikyti. Galbūt jau yra sprendimų? 

Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas plėtros projektui, lygiagrečiai diegiame organizacijos pokyčių valdymo sistemą. Tačiau įrankio pajamų stabilumui nepamiršome, o esant kritinėms situacijoms vėl ieškosime būdų padėti vieni kitiems.

„Pienas LT“ yra pasaulinės rinkos žaidėjas. Kokiose rinkose sekasi labai gerai, kokiose blogiau? Galbūt atveriate naujas rinkas?

Sėkmę lemia konkurencinė aplinka, ekonominiai, kultūriniai ir maisto vartojimo įpročiai regionuose. Praėjusiais metais savo produkciją pardavėme daugiau nei į 40 šalių.

Aukštos koncentracijos pieno baltymus geriausiai sekasi realizuoti Europoje, daugiausiai produkcijos parduodame Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Lenkijoje. Grietinėlės (pieno riebalų) dėl trumpo galiojimo pardavimų geografija siauresnė – didžiausią dalį produkcijos nuperka lenkai ir vokiečiai. Pieno permeato (pieno laktozės) pardavimų geografija gerokai platesnė: didžioji dalis lieka Europoje, tačiau turime pirkėjų ir reguliarių pardavimų Maroke, Brazilijoje.

Pernai atsivėrė Pietų Afrikos Respublikos rinka, turime pirkėjų Jordanijoje, Bahreine, Tunise, Maroke, net Indijoje, kuri pirmauja pasaulyje pagal pagaminamo ir suvartojamo pieno kiekį. Nors konkurencija eksporto rinkose gana aštri, mūsų pardavėjams kasmet pavyksta atrasti vis naujų rinkų.

Baltijos šalyse esate didžiausi, o kaip atrodote Europoje, palyginti su kitų šalių kooperatyvais?

Kaip specializuoti pieno ingredientų (aukštos koncentracijos pieno baltymų) gamintojai esame visai nemaži, užimame apie 8 proc. visos Europos baltymų rinkos. Kooperatyvų segmente nesame labai dideli, nes didžiųjų kooperatyvų veikla gerokai platesnė.

Kas vyksta pasaulio baltymų rinkose, ar tenka patirti augalinių baltymų gamintojų konkurenciją?

Alternatyvių baltymų (ir ne tik augalinių) populiarumas niekur nedingo, tačiau šiek tiek sustojo. Dėl infliacijos ir aukštų kainų vartotojai šiek tiek pakeitė vartojimo įpročius, dažnas grįžo prie klasikinių pieno produktų, tačiau augant žmonių skaičiui, manau, augs ir alternatyvių baltymų paklausa. Kiek tai turės įtakos pieno produktų paklausai, priklausys nuo to, kurie produktai bus ekonomiškai naudingesni vartotojui ir kaip pavyks alternatyviems baltymams suteikti organoleptinių savybių (skonio, kvapo, tekstūros). Jos šiandien dar nėra visiškai tapačios kasdieniniams pieno produktams, tačiau technologijos tobulėja.

Pasaulio vartojimo tendencijų žemėlapyje matome, kad alternatyvių baltymų daugiausia naudojama gaminant vadinamąjį augalinį pieną, t. y. pieno pakaitalus iš augalinių žaliavų (avižų, kokosų ir t. t.). O klasikiniai pieno produktai (jogurtai, sūriai ir kt.) ir toliau gaminami iš klasikinės pieno žaliavos. Kitas segmentas – funkcinis maistas (baltyminiai batonėliai, sportininkų maistas ir kt.), čia vyksta gana nuožmi kova, bet, sakyčiau, pieno žaliavai čia sekasi geriau nei augaliniams baltymams. Tačiau situacija gali keistis, vienu iš esminių pokyčio veiksniu gali tapti produkto savikaina. 

Kokie svarbiausi kooperatyvo tikslai artimiausiu laikotarpiu ir perspektyvoje?

Stabilus darbas, tvari ūkių ir gamyklos, paslaugų kooperatyvo nariams plėtra. Esame pripažinti kaip itin kokybiškų pieno baltymų gamintojai, jų paklausa pasaulio rinkose išlieka, todėl gamybos pajėgumus ketiname dvigubinti. Jau prasidėjo parengiamieji gamyklos plėtros darbai, bet tai užtruks. Manau, galimybė į kooperatyvą priimti naujų narių gali atsirasti per dvejus metus. 

Strateginėje vizijoje iki 2030-ųjų numatėme diversifikuoti kooperatyvo veiklą, kad sumažintume rizikas, nes baltymų kaina biržoje svyruoja. Turime minčių, kaip tai padaryti padvigubinus gamybą. Pavyzdžiui, grietinėlę parduoti ne kaip žaliavą, o ją perdirbti.

Ar dėl permainų įmonėje nenumatyta mažinti darbuotojų, tarkime, dėl optimizavimo ar technologinių pokyčių?

Mūsų įmonėje naudojama technologinė įranga yra automatizuota, tad darbui su ja reikalingi aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Iki 2030-ųjų planuojame padvigubinti perdirbamo pieno kiekį, tad neišvengsime ir didesnės automatizacijos sprendimų, kurie leis sumažinti ne darbuotojų skaičių, o naujų darbuotojų poreikį gamyboje.

Dėkoju už pokalbį.

***

Kooperatyvas turi 274 narius, gamykloje dirba 239 darbuotojai. Petras Viršilas „Pienas LT“ valdybos pirmininku buvo išrinktas praėjusių metų lapkričio pabaigoje.

Per 15 veiklos metų kooperatyvas „Pienas LT“ tapo specializuotų pieno ingredientų, kurie pasaulinėje rinkoje atpažįstami su Baltmilk prekių ženklu, gamintoju. Įmonėje gaminami aukštos koncentracijos pieno baltymai, micelinis kazeinas, pieno išrūgų baltymų izoliato milteliai ir skysta grietinėlė. Laikmečio tendencijos pastūmėjo gaminti ir ekologiškus produktus bei pieno baltymų miltelius be laktozės.

Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos