Briuselis. Daugiau nei pusę pasaulinės prekybos grūdais, aliejinių augalų sėklomis ir baltyminiais augalais vykdo tik keturios įmonės. Europos parlamento tyrimas įspėja, kad jie gali piktnaudžiauti savo galia rinkoje spekuliuodami kainomis.

Keturi žemės ūkio žaliavų prekybininkai: įmonės ADM („Archer Daniels Midland“), „Bunge“, „Cargill“ ir „Louis Dreyfus“ kartu užima apie 50–60 procentų tarptautinės prekybos žemės ūkio žaliavomis, tokiomis, kaip kviečiai, sojos ar kukurūzai. 

Pramonės ekspertai juos tiesiog vadina žemės ūkio prekybos ABCD: keturios didelės korporacijos, dominuojančios pasaulinėje grūdų, aliejinių augalų sėklų ir baltyminių augalų prekyboje. 

ES Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto AGRI užsakymu atliktas tyrimas įspėja, kad žaliavų prekybininkai gali piktnaudžiauti savo stipria padėtimi rinkoje ir išsamiomis žiniomis, kad galėtų spekuliuoti, o tai kenkia ir ūkininkams, ir vartotojams.

Tyrimo, kurį parengė vadybos konsultacijų bendrovės „Ernst & Young“ (EY) ekspertai ir Bonos universiteto mokslininkai, išvadose raginama sukurti daugiau rinkos skaidrumo,  apsvarstyti perteklinio pelno mokestį ir pan.

Ekspertai skaičiuoja, kad 2022 m. keturių prekybos milžinų pervežtų žemės ūkio žaliavų kiekis siekė apie 540 mln. tonų, o bendra pasaulinė prekyba, USDA duomenimis, sudaro 920 mln. t. 

Tačiau tai yra įvertinimas, pagrįstas turima informacija. Nė viena iš keturių įmonių neskelbia tikslios informacijos apie prekiaujamų žaliavų kiekius ar jų kilmę. Remiantis tyrimu, pasaulio lyderė yra bendrovė „Cargill“ su 217 mln. t prekybos apimtimi, toliau eina „Bunge“ su 142 mln. t, ADM su 100 mln. t ir „Dreyfus“ su 83 mln. t.

Susiduria su Kinijos konkurencija

Maždaug prieš dešimt metų ABCD įmonių užimama pasaulio rinkos dalis buvo įvertinta net 70–90 procentų. Tačiau, remiantis tyrimu, nauji konkurentai šiek tiek sumažino ADM, „Bunge“, „Cargill“ ir „Dreyfus“ dominavimą. 

Pirmiausia reikėtų paminėti Kinijos žemės ūkio prekybos milžinę „Cofco International“ (CIL). Manoma, kad šios valstybinės įmonės 2022 m. prekybos apimtys siekė apie 127 mln. tonų grūdų, aliejinių ir baltyminių augalų sėklų.

Taip pat yra „Viterra“ – „Glencore Group“ dukterinė įmonė, įsikūrusi Nyderlanduose, kurios prekybos apimtis sudaro apie 100 mln. tonų. 

Gigantai plečią veiklą

Tačiau ABCD įmonės jau kovoja su naujais konkurentais, vykdydamos daugybę perėmimų. Pavyzdžiui, „Bunge“ rengia didelį sandorį perimdama įmonę „Viterra“.

Tyrimo autoriai stebi vis daugiau oligopolinių investicinių sandorių. „Cargill“ ir ADM ypač smarkiai padidino savo veiklą šioje srityje nuo 2021 m.

Mažmeninės prekybos gigantai plečia savo veiklą tiek horizontaliai, tiek vertikaliai. Tai reiškia, kad jie plečiasi esamose verslo srityse (horizontaliai), bet taip pat sustiprina savo pozicijas vertės grandinės aukštesniuose ir paskesniuose etapuose (vertikaliai) arba įsiskverbia į anksčiau neturėtą ekonominę veiklą. 

Pastaruoju metu ABCD įmonės daug investavo į tolesnių produktų, tokių, kaip biokuras, maistinis aliejus, gyvūnų pašarai ir maisto ingredientai, perdirbimą ir rinkodarą.

Tačiau didžiausias sandoris yra „Bunge“, kuri perka „Viterra“ įmonę. Milijardų dolerių vertės sandoriui Europos Komisija pritarė rugpjūčio pradžioje. Tiesa, su sąlyga: siekdamos gauti konkurencijos leidimą ES, įmonės turi parduoti visą „Viterra“ aliejinių augalų sėklų verslą Vengrijoje ir Lenkijoje, taip pat kai kurę logistikos turtą. Kitose šalyse, įskaitant Kanadą, dar laukiama konkurencijos institucijų patvirtinimo šiam sandoriui.

Prekyba grūdais turėtų tapti skaidresnė

Minėtas tyrimas atskleidžia, kad rinkos koncentracija ir dėl to kylanti žemės ūkio prekybos gigantų derybinė galia kelia pavojų, ypač smulkesniems ūkininkams. 

Ekspertai perspėja, kad rinkos koncentraciją, prekiaujant grūdais, aliejiniais ir baltyminiais augalais,  lemia tokie didžiųjų įmonių tikslai, kaip masto ekonomija, akcininkų pelnas ir dominavimas rinkoje. Tai gali turėti neigiamų padarinių, pavyzdžiui, riboti konkurenciją, bloginti darbo sąlygas, kelti pavojų aplinkai dėl netvarios veiklos.

Tyrimo išvadose siūloma didinti žaliavų rinkų skaidrumą, reikalaujant, kad įmonės teiktų daugiau informacijos apie savo prekybos veiklą ES. Be to, prekybininkai žemės ūkio produktais turėtų būti įpareigoti atskleisti savo finansinę riziką prekiaujant išvestinėmis priemonėmis. Tyrėjų manymu, reikėtų sudaryti tarptautinius susitarimus, kurie apribotų prekybos žemės ūkio prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, pvz., ateities sandoriais ir pasirinkimo sandoriais, finansinę riziką.

Galiausiai, tyrimo autoriai siūlo apsvarstyti perviršinio pelno mokestį už per didelį pelną žemės ūkio maisto produktų sektoriuje.

ES Parlamento AGRI komitetas tyrimo rezultatus turėtų aptarti gruodžio 2 d.