Vilnius. Vidutinė žaliavinio pieno supirkimo kaina susilygino su Europos Sąjungos vidurkiu. Ekspertai teigia, kad tam įtakos turėjo situacija eksporto rinkose. Vis dėlto ūkininkai pernelyg nesidžiaugia – jiems gerokai išaugo išlaidos dėl padidėjusių elektros energijos ir pašarų kainų.

Perdirbėjai sako pastebintys, jog kai kurios piką pasiekusios produktų kainos eksporto rinkose pradėjo leistis, tačiau, ekonomisto vertinimu, Lietuvos parduotuvėse jos metų pradžioje mažėti neturėtų. 

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad žaliavinio pieno kainos pastaruoju metu Lietuvoje istoriškai yra aukščiausios. Be to, nuo vasaros vidurio kainos šalyje augo sparčiau nei Latvijoje ar Estijoje.

Bendrijoje, kur vyrauja dideli pieno ūkiai, išankstiniais duomenimis, gruodžio mėnesį vidutinė kaina siekė 407 eurus. Lietuvoje vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina gruodį buvo 427,2 euro už toną.

Supirkimo kainas veikia eksporto rinkos

Pieno perdirbimo bendrovės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa sako, kad supirkimo kainų augimą lemia situacija eksporto rinkose bei išaugusi paklausa.

„Kadangi paskutinius kelis mėnesius kainos eksporto rinkose yra pakilusios, pakilusi ir paklausa, tai lemia ir žaliavinio pieno kainų didėjimą“, – BNS sakė D. Trumpa.

„Eksporto rinkose kainas augina tas pats, kaip ir visur. Pagrindinė priežastis turbūt yra ta, kad pinigų masė visame pasaulyje yra didesnė, tai atsiliepia ir kainų augimui“, – kalbėjo jis. 

Pieno perdirbėjų asociacijos Pieno centras vadovas Egidijus Simonis teigė, kad pasaulinėje pieno rinkoje dabartiniam kainų lygiui pagrindą paklojo lėtėjanti pieno gamyba svarbiausiuose eksporto regionuose ir tuo pat metu augusi produktų paklausa pagrindinėse importuojančiose šalyse.

„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pasauliniu mastu lėtėjo žaliavinio pieno gamyba – išaugusios pašarų, energijos bei kuro kainos. Pieno produktų gamintojai eksporto rinkose susiduria su iššūkiais, kuriuos lemia sutrikdyta logistikos grandinė, apribotas konteinerių prieinamumas, augusios prekių transportavimo kainos“, – pranešime sakė jis. 

T. Povilausko vertinimu, Europoje pastaraisiais mėnesiais sparčiai brangsta riebalinė pieno dalis – grietinėlė, sviestas – ją Lietuvos perdirbėjai labiausiai eksportuoja į užsienį. Jis taip pat pastebi, kad pieno produktų lygis Europoje yra pakankamai žemas. 

„Lietuviai gali duoti to riebalo, o be to, sūrio gamybos maržos geros, tai susidėjo produktinė gera situacija rinkoje, kuri leidžia mūsų perdirbėjams, nepaisant to, kad kainos labai užaugusios, didinti gamybą ir mokėti tas didesnes kainas, kad produktą išvežtų į eksporto rinkas ir dar iš to uždirbtų“, – BNS sakė ekonomistas.

Produktų kainos gali leistis pavasarį

D. Trumpos teigimu, pieno produktų kainų augimui didžiausios įtakos turi brangstantis žaliavinis pienas, taip pat energijos ištekliai, augantys atlyginimai. Vis dėl to jis sako, kad pastaruoju metu kainų augimas yra sustojęs, „o kas bus ateityje, ir dėl konkurencijos negaliu kalbėti, bet ir sunku spėlioti, kas bus pasaulyje“.

E. Simonis taip pat teigė, kad kai kurių produktų kainos eksporto rinkose, pasiekusios piką, pradėjo leistis. Vis dėlto SEB ekonomistas T. Povilauskas teigė, kad trumpuoju laikotarpiu pieno produktų kainos dar gali augti.

„Dėl žaliavų viskas išsimušę iš vėžių. Pastaruosius 30 metų europinės pieno produktų kainos svyravo tokiuose rėžiuose, kad kaina atsimuša į tam tikras lubas, krenta į apačią paskui kyla į viršų. Dabar matant ir iš kitų žaliavų pavyzdžio, gali būti, kad trumpuoju laikotarpiu tos lubos gali būti pramušamos ir gali pieno produktų kainos dar eiti į viršų, nepaisant to, kad jos tikrai istoriškai aukštos“, – BNS sakė jis. 

Jis taip pat kalbėjo, kad pieno gamyba auga lėčiau nei buvo tikimasi, todėl kol nebus primilžio padidėjimo pagrindinėse rinkose – Europos Sąjungoje, JAV, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, tol pakankamai sudėtinga prognozuoti produktų kainų mažėjimą.

Ūkininkai pernelyg nedžiūgauja

Perdirbėjams žaliavinį pieną perkant brangiau, ūkininkai sako, kad tai situaciją šiek tiek pagerina, tačiau sunkumų kelia išaugusios energijos kainos, brangstanti žaliava pašarams. 

„Aš už elektrą savo fermoje mokėdavau 1,8 tūkst. eurų, o dabar – 5 tūkst. eurų per mėnesį. Soją pirkdavom karvėms 500 eurų, dabar 1 tūkst. eurų, rapsai 700 eurų. Ką bežiūrėsi, viskas išbrango“, – BNS sakė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis.

Jis taip pat priminė, kad karvių laikytojų nuolat mažėja, nes ūkininkams jų laikyti tiesiog neapsimoka. 

„Kiek kainuoja pagaminti tą litrą pieno, tų mažiukų ūkių savikaina 58 centai, bet jie neskaičiuoja savo darbo laiko, kiek įdeda. Kažkada  buvo 257 tūkst.  pieno gamintojų, o liko 14 tūkstančių. Gaminom 3,7 mln. tonų pieno, liko 1,3 mln. tonų. Ir šiandien, jei mes per mėnesį pagaminam 105 tūkst. tonų, tai dar 45 tūkst. tonų atsivežam iš Latvijos ir Estijos ir dar baltyminį koncentratą. Jei šito neatsivežtų, tai dvi-tris gamyklas reikėtų uždaryti“, – sakė J. Vilionis. 

„Taip yra, nes ūkininkams neapsimoka. Vasarą dar pigesnį dyzeliną pirkom, pasigaminom pašarus pigiai, bet ateina pavasaris kai reikės brangiau už kurą, elektrą mokėti, už detales“, – kalbėjo jis. 

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai sausį-spalį Lietuvoje buvo 16 tūkst. pieną parduodančių ūkių, kai 2016 metais – 28,7 tūkst. ūkių. Karvių skaičius pernai siekė 208 tūkst., o 2016 metais – 253,7 tūkst.