Vilnius. Nuo sausio Europos Sąjungoje (ES) visa apimtimi įsigaliojęs pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM, angl. – CBAM), dar įvardijamas kaip anglies dioksido muitas, anot bankų ekonomistų, trąšų kainas gali kilstelėti 10-30 procentų.

„Swedbank“ Žemės ūkio verslo finansavimo grupės vadovas Paulius Liubancas teigia, kad PADKM neabejotinai darys spaudimą trąšų kainoms ir skatins jų augimą.

Nuo sausio importuotojams reikia ne tik deklaruoti, bet jau ir susimokėti mokestį už iš trečiųjų šalių importuojamas trąšas. Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, tai reiškia, kad mokestis bus tiesiogiai įskaičiuotas į galutinę trąšų pardavimo kainą ES ūkininkams ir ją didins.

Abu ekspertai pabrėžia, kad tikslių skaičiavimų nėra, o kainų pokytis priklausys nuo konkrečių importuojamų trąšų, jų pagaminimo geografijos ir apyvartinių taršos leidimų kainų, vis dėlto, remiantis įvairiais vertinimais, augimas gali siekti 10–30 procentų.

Pasak P. Liubanco, realų poveikį kainoms bus galima įvertinti kiek vėliau, kai ES trąšų gamintojai ir importuotojai pradės tiekti produkciją, įskaičiuodami visus PADKM kaštus.

„Svarbu pabrėžti, kad ES užauginta žemės ūkio produkcija konkuruoja globalioje rinkoje. Kiekvienas papildomas savikainos didinimas mažina konkurencingumą, ypač lyginant su šalimis, kurioms PADKM netaikomas. Dėl to ES ūkininkų produkcija gali turėti aukštesnę savikainą ir mažesnį pelningumą.

Tikėtina, kad trąšų naudojimas ir toliau palaipsniui mažės, tačiau tolesnis reikšmingas mažinimas bus sudėtingas be papildomų ES priemonių – tiek finansinių, tiek technologinių. Kita vertus, tai taip pat gali paskatinti spartesnį inovacijų diegimą ir alternatyvių sprendimų paiešką, mažinančią priklausomybę nuo tradicinių mineralinių trąšų“, – portalui manoūkis.lt komentavo P. Liubancas.

T. Povilauskas sako, kad galutinės kainos pokytis priklausys kaip apskritai keisis trąšų kaina pasaulyje ir ES.

„Jei, pavyzdžiui, azotinių trąšų kaina pasaulyje dėl pigesnių dujų sumažėtų, galutinė PADKM įtaka trąšų kainai Lietuvos ar ES ūkininkui galėtų būti mažesnė, negu baiminamasi.

Be to, neatmeskime, kad, galbūt, ir trąšų eksportuotojai iš trečiųjų šalių, norėdami išlikti mūsų rinkoje, mažins eksportuojamų į ES trąšų kainas ir taip galutinė įtaka trąšų kainai ES nebus labai neigiama“, – portalui manoūkis.lt teigė T. Povilauskas.

Kokį poveikį ir pasekmes pajus Lietuvos ūkininkai? Pasak „Swedbank“ atstovo, mūsų žemdirbių laukia panašūs iššūkiai kaip ir kitų ES ūkininkų, nes visų produkcija konkuruoja pasaulinėje rinkoje.

„Esant aukštesnei savikainai, galimybės kelti produkcijos kainas yra ribotos, todėl artimiausiais metais, ypač grūdininkystės sektoriuje, tikėtinas mažesnis pelningumas.

Vis dėlto Lietuvos situacija turi ir savitų aspektų. Kitaip nei vidutiniškai ES, Lietuvoje importuojamų trąšų kiekiai pastaraisiais metais pastebimai sumažėjo – tam didelę įtaką turėjo geopolitinė situacija. Iki 2022 m. daugiau nei pusė trąšų buvo importuojama iš Rusijos ir Baltarusijos. Nepaisant šio sumažėjimo, Lietuva vis dar išlieka stipriai priklausoma nuo importo, todėl bendras PADKM poveikis kainoms ir savikainai turėtų būti panašus kaip ir visoje ES.

Žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, labai tikėtina, kad ES turės ieškoti papildomų būdų, kaip prisidėti prie ūkininkų rėmimo ir padėti mažinti produkcijos savikainą. Investicijos į dirvožemio „sveikatą“, modernias technologijas ir tikslingą išteklių naudojimą gali tapti ne tik kaštų mažinimo priemone, bet ir ilgalaikiu konkurenciniu pranašumu, stiprinančiu ūkių atsparumą ateities sukrėtimams“, – komentuoja P. Liubancas.

T. Povilauskas atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą. „Kaip dažnai būna su reguliacija, importuotojai ir eksportuotojai iš trečiųjų šalių neišvengiamai ieškos įstatyminių ir reguliacinių spragų, kaip šį mokestį susimažinti, todėl kalbėti apie tikslią galutinę įtaką kainoms yra sudėtinga.

Akivaizdu, kad tokie pokyčiai darys neigiamą įtaką ir ES, ir Lietuvos žemės ūkio sektoriaus pelningumui ir kyla aiški rizika derlingumo pokyčiams, bet šioje vietoje suprantamas ir kitas ES tikslas – padėti ES trąšų pramonei apskritai išlikti įgyvendinant visus priskirtus tvarumo tikslus“, – teigia SEB banko ekonomistas.

P. Liubancas teigia, kad PADKM taikymas ilgainiui gali turėti ir kitokių aspektų. Anot jo, tai gali tapti papildomu stimulu ūkiams modernizuotis: įsigyti išmaniąją techniką, atlikti dirvožemio tyrimus ir trąšas naudoti tiksliai ten, kur jų iš tiesų reikia.

„Kartu reikia pripažinti, kad šios investicijos labiau prieinamos finansiškai stipresniems ūkiams. Todėl trumpuoju laikotarpiu galime matyti spartesnį ūkių stambėjimą ir dalies smulkiųjų ūkių pasitraukimą.

Ilgesnėje perspektyvoje šie pokyčiai gali prisidėti prie sektoriaus atsparumo stiprinimo – geresnė dirvožemio būklė, efektyvesnis išteklių naudojimas ir mažesnė priklausomybė nuo svyruojančių žaliavų kainų tampa strateginiu pranašumu“, – sako P. Liubancas.

„Swedbank“ skaičiuoja, kad žemės ūkio sektorius ES sunaudoja apie 60 proc. viduje pagaminamų trąšų, o likusi dalis yra importuojama iš trečiųjų šalių. Didžiausias trąšų vartojimo pikas pasiektas 2017–2018 m., kai bendrai buvo sunaudojama apie 12 mln. t trąšų. ES paskelbus Žaliojo kurso strategiją, tarp iškeltų tikslų buvo pesticidų bei trąšų naudojimo mažinimas.

„Šiuo metu ES žemės ūkio sektorius sunaudoja apie 20–25 proc. mažiau trąšų (apie 9 mln. t) nei per piką.

Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį, kad bendras trąšų naudojimo sumažėjimas daugiausia įvyko vidinės ES gamybos sąskaita – importuojamų trąšų kiekiai per pastarąjį dešimtmetį reikšmingai nesumažėjo. Tai reiškia, kad didėjant priklausomybei nuo importo, žemės ūkio produkcijos savikaina, pilnai įsigaliojus PADKM, gali dar labiau augti“, – teigiama banko komentare.