Vilnius. Žemdirbiams atkreipus dėmesį, kad pilna apimtimi taikomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM) gali būti rimtas iššūkis žemės ūkiui, Aplinkos ministerija teigia, kad jo veikimo atidėti neplanuojama.

Anksčiau šia tema pasisakęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Audrius Vanagas teigė, kad su PADKM ateisiantys muitai trąšoms gali stipriai pasijausti ūkininkams.

Portalas manoūkis.lt apie PADKM taikymą ir galimą poveikį teiravosi Žemės ūkio, Aplinkos ministerijų bei Lietuvos muitinės, pirmadienį apie tai kalbėta ir Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros bei Muitinės surengtame nuotoliniame seminare.

Seminare kalbėjusi Aplinkos ministerijos klimato politikos grupės vyr. specialistė Skaistė Garlaitė priminė, kad PADKM atsirado iš Europos Sąjungos žaliojo kurso krypties ir siekio iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą, o iki 2030 m. sumažinti ŠESD 55 proc.

PADKM – mokestinis mechanizmas, skirtas importui. Pasak S. Garlaitės, tai – emisijų nutekėjimo prevencija, nes Europos gamintojai atitinkamuose sektoriuose yra apmokestinami pagal apyvartinę taršos prekybos sistemą ir jie už savo gamybą susimoka. O kai importuojami analogiški produktai iš trečiųjų šalių, kuriose nėra tokios griežtos aplinkosauginės sistemas, taršos mokesčių, jie parduodami pigiau. Taip iškraipoma konkurencija.

„Didesnis tikslas yra emisijų mažinimas visame pasaulyje, kad trečiosios šalys irgi savo gamybą transformuotų, jeigu jos nori būti konkurencingos ES rinkoje.

Kokia yra šio mechanizmo taikymo sritis? Jis taikomas importuojamiems produktams, nurodytiems šio mechanizmo reglamento pirmame priede. Ir tuo atveju, jeigu tos prekės yra importuojamos iš trečiųjų šalių. (...)

Šiuo metu pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas taikomas šešiems sektoriams: cementui, plienui ir geležiai, aliuminiui, trąšoms, elektros energijai, vandeniliui“, – aiškino S. Garlaitė, pridurdama, kad tam tikrais atvejais yra numatytos išimtys.

Kiek tai palies žemės ūkį? Žemės ūkio ministerija portalui manoūkis.lt patvirtino, kad PADKM numato apmokestinimą iš trečiųjų šalių importuojamoms trąšoms.

„Tikėtina, kad papildomas mokestis padidins importuojamų tręšiamųjų produktų kainas. Atkreipiame dėmesį, kad remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, azoto ir fosforo trąšų pasigaminame tiek, kiek reikia. Todėl tai daugiausia palies tuos ūkininkus, kurie naudoja daug kalio trąšų“, – rašoma Ministerijos pateiktame atsakyme.

S. Garlaitė nuotoliniame seminare priminė, kad PADKM taikymui buvo numatytas pereinamasis laikotarpis nuo 2023 m. spalio iki šių metų pabaigos, o pilna apimtimi jis bus įgyvendinamas nuo 2026 m. sausio 1 d.

„Pereinamuoju laikotarpiu į PADKM taikymą pateko visos pirmame priede nurodytų kategorijų prekių siuntos, kurių vertė buvo 150 Eur ir daugiau. Nuo sausio 1 d. į mechanizmo taikymą pateks tik importuotojai, kurie importuoja 50 t ir daugiau per metus aliuminio, plieno, geležies, cemento ir trąšų sektoriuose“, – aiškino S. Garlaitė.

Muitinė atsakyme portalui manoūkis.lt savu ruožtu taip pat atkreipė dėmesį, kad yra priimtas Omnibus paketo supaprastinimas, kuris numato, jog jei importuotojas ar netiesioginis muitinės atstovas importuos ar numatys importuoti Reglamento I pr. nurodytas prekes, kurių bendra  grynoji masė atitinkamais kalendoriniais metais viršys 50 t ribą, privalės turėti įgalioto deklaranto statusą.

„Neturint įgalioto deklaranto statuso Muitinė vadovaudamasi Reglamentu stabdys minėtų prekių importą. Norint pritaikyti išimtį importuotojas ar netiesioginis muitinės atstovas tokią išimtį atitinkamai turės deklaruoti muitinės deklaracijoje“, – teigiama Muitinės pateiktame komentare.

Tai, kad vienas mechanizmo supaprastinimas jau priimtas akcentuojama ir Aplinkos ministerijos atsakyme.

„Mechanizmo atidėti nėra planuojama. 2025 m. vasario 26 d. buvo pateiktas Omnibus I pasiūlymas dėl mechanizmo supaprastinimo, kuris jau yra priimtas. Taip pat yra planuojama mechanizmą plėsti įtraukiant daugiau produktų jau PADKM taikomuose sektoriuose ir ateityje plečiant PADKM į naujus sektorius“, – aiškina Aplinkos ministerija.

Žemdirbiai viešojoje erdvėje teigia, kad PADKM neatsiejamas nuo anglies ūkininkavimo ir svarsto, kad PADKM nuo 2026 m. jau bus taikomas pilna apimtimi, tačiau anglies ūkininkavimas toli gražu nėra įsibėgėjęs.

ŽŪM pažymėjo, kad 2024 m. lapkritį buvo sukurta ES ilgalaikio anglies dioksido absorbavimo, anglies kaupimo ūkininkavimo ir anglies saugojimo produktuose sertifikavimo sistema, numatant, kad jis bus savanoriška ir joje dalyvauti nėra privaloma.

„Pažymėtina, kad Sąjungos sertifikavimo sistema skirta tik ES valstybėms narėms. Siekiant įrodyti atitiktį šiam reglamentui, veiklos vykdytojas arba veiklos vykdytojų grupė gali naudoti tik Europos Komisijos sprendimu pripažintą sertifikavimo schemą.  Privačiosios sertifikavimo schemos teisinis atstovas turės pranešti Komisijai apie paraišką dėl tos privačiosios sertifikavimo schemos pripažinimo“, – aiškina ŽŪM.

Vis pasigirsta ūkininkų svarstymų, kad jų indėlis, žemės ūkio sektoriaus gebėjimas absorbuoti ŠESD nėra tinkamai įvertinamas. Aplinkos ministerija priminė, kad Lietuvoje, kaip ir visoje ES, pagal tarptautiniu mastu galiojančią vieningą ŠESD apskaitos metodiką žemės ūkio poveikis klimatui skaičiuojamas dviejuose susijusiuose sektoriuose:

•  žemės ūkio sektoriuje (skaičiuojamos ŠESD emisijos iš gyvulininkystės sektoriaus, trąšų naudojimo ir pan.).
• žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektoriuje fiksuojamos skirtingų žemės naudmenų ir miškų – tiek ŠESD emisijos, tiek CO₂ absorbavimas, įskaitant ir iš ūkininkų taikomų anglies sekvestracijos praktikų (tarpinių augalų auginimas, tausojamasis žemės dirbimas, daugiametės pievos ir pan.).

„Būtent šiame ŽNŽNKM sektoriuje ir stebimas ūkininkų indėlis – be jų pastangų absorbcijos būtų gerokai mažesnės ir Lietuva turėtų mažiau galimybių pasiekti palankų bendrą šalies ŠESD balansą bei padėti kitiems sektoriams pasiekti tikslus“, – tai, kaip yra vertinamas sektoriaus indėlis, komentavo Aplinkos ministerija.