Briuselis. Remiantis preliminariais Europos Komisijos duomenimis, bendras ES kviečių eksportas į trečiąsias šalis 2024–2025 prekybos metais sudarė tik 21,6 mln. tonų. O tai yra net 34 proc. mažiau nei 2023–2024 sezoną.

Lyginant Europos grūdų eksporto duomenis su praėjusiais metais, matyti nerimą keliantys rezultatai. Už ES ribų 2024–2025 prekybos metais kviečių buvo parduota 11 mln. tonų mažiau nei ankstesniais metais, kai europietiškų kviečių eksportas siekė 32,6 mln. tonų.

Remiantis preliminariais duomenimis, surinktais Europos Komisijos ataskaitai, miežių eksportas iš ES taip pat smarkiai sumažėjo – 20 proc.

Pralaimime dėl kainos

Europos Sąjunga tradiciškai buvo viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, o pagal pardavimų apimtis tarp Bendrijos narių pirmavo Prancūzija, Rumunija, Vokietija ir Baltijos šalys. Kodėl praėjusio sezono grūdų eksporto rinkodara buvo tokia prasta?

Taip, praėjusių metų bendras derlius buvo prastesnis, tačiau negalima viskuo kaltinti tik oro sąlygų, pastebi Vokietijos žemės ūkio portalas „Agrarheute“. Pagrindinė kritusio eksporto priežastis – mažas europietiškų grūdų konkurencingumas pasaulinėje rinkoje, ypač susidūrus su pigiais ir gausiais jų kiekiais iš Juodosios jūros šalių (pavyzdžiui, Ukrainos).

Euro stiprėjimas šiuo atveju taip pat pakenkė konkurencingumui. Tą parodė, pavyzdžiui, Prancūzijos prarasta Kinijos rinka, kuri atiteko Australijai.

Pasak „Agrarheute“, kyla pagunda teigti, kad Europos rinką praėjusiais metais išgelbėjo tik prastesnis derlius Vokietijoje ir Prancūzijoje, kuriose grūdų augintojai nukentėjo nuo sausrų ir smarkių liūčių.

Importuojame daug, daugiausia iš Ukrainos

Kaip pažymi „Agrarheute“, eksportas yra labai svarbus Europai dėl kainodaros. ES grūdų pardavė labai mažai, o kviečių, miežių ir kukurūzų importas iš Ukrainos išliko didelis. 2024–2025 prekybos metais ES importavo 9,76 mln. tonų kviečių. Tiesa, tai buvo 19 proc. mažiau nei ankstesniais metais, kai importas siekė 12 mln. tonų.

Net 60 proc. ES grūdų importo sudarė Ukraina, 16 proc. – Kanada, 8 proc. – Moldova, 7 proc. – Serbija ir beveik 6 proc. – JAV. Pagrindinės grūdų gavėjos buvo Ispanija (3,7 mln. t) ir Italija (1,6 mln. t). Po jų sekė Slovėnija, Graikija, Rumunija, Portugalija ir Vokietija. Galbūt netikėta, bet tarp importuotojų buvo Rumunija ir Vokietija.

Didžiausios kviečių eksportuotojos

Didžiausios kviečių eksportuotojos ES praėjusiais finansiniais metais buvo Rumunija (5,6 mln. tonų), Vokietija (2,79 mln. t), Lietuva (2,6 mln. t), Latvija (2,26 mln. t) ir Bulgarija (2,16 mln. t). Prancūzija išvežė tik 2,05 mln. tonų, o Lenkija su 1,98 mln. t iškrito iš eksportuotojų sąrašo viršaus.

Pagrindiniai europinių kviečių pirkėjai praėjusiais finansiniais metais buvo Nigerija (2,8 mln. tonų), Marokas (beveik 2,7 mln. t), po jų sekė Alžyras, Jungtinė Karalystė ir Egiptas.

Miežių eksportas taip pat mažėjo

ES miežių eksporto statistika tokia pat silpna, kaip ir kviečių. Remiantis preliminariais EK duomenimis, 2024–2025 prekybos metais ES šalys į trečiąsias šalis eksportavo iš viso 4,7 mln. tonų miežių. Tai buvo 20 proc. mažiau nei ankstesniu 2023–2024 m. sezonu, kai europietiškų miežių eksportas siekė 5,88 mln. t. Didžiausios ES miežių eksportuotojos praėjusiais finansiniais metais buvo Rumunija (2,1 mln. tonų), Prancūzija (1,3 mln. t) ir Vokietija (0,72 mln. t).

Pagrindiniai europietiškų miežių gavėjai praėjusiais finansiniais metais buvo Saudo Arabija (1,04 mln. tonų arba 22 proc. eksporto), Marokas (šiek tiek mažiau nei 0,6 mln. t), po jų sekė Jordanija, Alžyras ir Libija.

Tuo pačiu laikotarpiu į ES importuota 1,16 mln. tonų miežių. Tai buvo 37 proc. mažiau nei ankstesniais metais, kai importas siekė 1,8 mln. t. Daugiausiai – 47 proc. importo buvo iš Jungtinės Karalystės, 37 proc. iš Ukrainos, 10 proc. iš Moldovos ir 5 proc. iš Serbijos. Pagrindiniai miežių importuotojai į ES buvo Ispanija, Airija, Italija ir Kipras.