Vašingtonas. Analitikai skaičiuoja, kad iki 2030 m. žmonijai, siekiant apsirūpinti maistu, dar prireiks iki 80 mln. hektarų dirbamos žemės, be jau esamos.

Dėl to šio dešimtmečio pabaigoje žemės kainos, analitikų nuomone, augs geometrine progresija.

JAV įsikūrusios tarptautinės konsultacijų bendrovės „McKinsey Group“ analitikų pateiktoje naujoje ataskaitoje apskaičiuota, kad augančiam pasaulio gyventojų skaičiui išmaitinti per ateinančius šešerius metus, pradedant 2024 m., žemės ūkio gamybai dar reikės papildomai įsisavinti tiek žemės, kiek visas dabartinis Brazilijos dirbamas plotas.

Pasak įmonės analitikų, augalininkystei plėsti papildomai reikės 70–80 mln. hektarų dirbamos žemės. Iš šio ploto maždaug 70 proc. reikės panaudoti pašariniams augalams auginti, siekiant patenkinti gyvulininkystės poreikius, o 10 proc. plotų prireiktų biokuro augalams auginti.

Konkurencija dėl įperkamos ir tinkamos žemės jau intensyvėja daugelyje pasaulio regionų. Pasak „McKinsey Group“, žemė jau sparčiai brangsta Lotynų Amerikoje ir Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Tikėtina, kad būtent šiose teritorijose bus rasta galimybių papildomiems dirbamos žemės plotams.

Kitose pasaulio šalyse, kur įmanoma, norint kompensuoti papildomą žemės paklausą, prireiks nualintus plotus paversti produktyvia žeme, padidinti pasėlių derlių, sumažinti atliekų kiekį ir keisti mitybos įpročius.

Analitikai apskaičiavo, kad 70–80 mln. hektarų paversti dirbama žeme iš viso gali kainuoti 300 milijardų JAV dolerių, neįskaitant klimato ir biologinės įvairovės apsaugos išlaidų. Taigi, įmonės analitikai daro išvadą, kad iki dešimtmečio pabaigos dirbamos žemės kainos kai kur gali pasiekti astronominį lygį.