Akademija (Kėdainių r.). Vakar ataskaitiniame susirinkime Lietuvos sėklininkystės asociacijos (LSA) nariai konstatavo, kad pagaliau auga paruošiamos sertifikuotos sėklos kiekiai. Pernai paruošta sėkla jau būtų galima apsėti 19 proc. visų šalies pasėlių, nors paprastai šis rodiklis neperlipdavo 15 procentų.

Kaip pastebėjo LSA Tarybos pirmininkas Vytautas Ruzgas, gerokai išaugo aprobuojamų sėklinių pasėlių plotai: pernai jie siekė 27 034 ha. Palyginimui - 2011 m. buvo aprobuota 12 056 ha. 2016-aisiais buvo paruošta 26 tūkst. t žieminių kviečių sėklos, beveik 11 tūkst. t vasarinių kviečių sėklos. Pastariesiems ant kulnų mina žirniai, kurių pernai paruošta 10 529 t, pupų - 5 855 tonos. Daugiamečių žolių sėklos paruošta 740 tonų, iš jų daugiamečių svidrių - 213 tonų, raudonųjų dobilų - 169 tonos.

„Jei lygintume su 2000 m. buvusiu grūdinių augalų plotu (1 062 tūkst. ha), pernai paruošta sertifikuota sėkla galėtume apsėti net 28,5 proc. pasėlių. Tačiau nuo 2000 m. deklaruojamų pasėlių plotai gerokai išaugo - pernai deklaruota 1 692 tūkst. ha, todėl sertifikuota sėkla galima apsėti 19 proc. visų plotų", - skaičiavo Vytautas Ruzgas

Selekcinis užmokestis renkamas sklandžiai

Dar vienas svarbus pasiekimas, kuriuo LSA gali didžiuotis - sėkmingai renkamas selekcinis užmokestis. Selekcinis užmokestis pernai surinktas iš 5 185 valdų, bendras plotas - 385 472 ha. Saugomų veislių, už kurias renkamas selekcinis užmokestis, pernai iš viso buvo 227, iš jų lietuviškų - dvidešimt. Selekcinio užmokesčio dydis (be PVM) javams yra 2,60 euro/ha, rapsams - 6,66 euro/ha, bulvėms - 20,27 euro/ha.

Javų grupė apima žieminius ir vasarinius kviečius, rugius, miežius, avižas, kvietrugius, žirnius, pupas, vikius, sojas, lubinus, grikius. „Na, mokestis tikrai nėra gąsdinantis - puodelis kavos už hektarą", - pajuokavo LAS susirinkime dalyvavęs LAMMC direktorius profesorius Zenonas Dabkevičius.

Lietuvos sėklininkystės asociacija jungia 38 narius: 8 žemės ūkio mokslo įstaigas, 10 ūkininkų, 6 žemės ūkio bendroves, 12 uždarųjų akcinių bendrovių ir 2 kitas įmones

LSA administracija teigia, kad mokestis surenkamas labai sklandžiai - jo sumokama 90 proc. priskaičiuotos sumos. Mokesčio administravimo procedūroms skiriama labai nedidelė surenkamos sumos dalis - vos 5 procentai.

„Turime padėkoti Žemės ūkio ministerijai ir Žemės ūkio rūmams, kad mums taip sklandžiai sekasi tvarkytis su selekciniu užmokesčiu", - sakė LSA direktorius Julius Grašys. Beje, šį užmokestį galima rinkti skaičiuojant trejus metus atgal, ir LSA administracija patikino, kad žemdirbiai, kurie kolegoms giriasi išvengę šios prievolės, tikrai nėra užmiršti - iš jų bus pareikalauta susimokėti.

Susietoji parama - už sertifikuota sėkla apsėtus pasėlius

Sertifikuotos sėklos naudojimą dar labiau paskatinti turėtų galimybė gauti susietąją paramą. 2016 m. gruodį buvo paskelbtos susietosios paramos taisyklės, kuriose numatoma, kad bus remiami sertifikuotą sėklą naudojantys žemdirbiai. ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas pabrėžė, kad šita parama mokama už javų plotą, kuris apsėjamas sertifikuota sėkla ir kuris nėra sėklinis pasėlis.

„Šita schema, kuria numatoma susietoji parama už sertifikuota sėkla apsėjamus pasėlius, buvo pati problemiškiausia, nes mes neįrodome, kad šioje srityje patiriami sunkumai. Vienareikšmiai aišku, kad geriau šios schemos iš viso nebūtų. Bet jei jau pradėjome tą vargą vargti, tai turime eiti į priekį", - kylančių keblumų neslėpė A. Karbauskas

Susietoji parama numatyta ir sertifikuota sėkla užsodintiems bulvių pasėliams; tiesa, bulvėms, kitaip negu javų atveju, reikia aprobuoti sėklinius pasėlius ir sertifikuoti išaugintą sėklą.

Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus, privalo deklaruoti ne mažesnį kaip 0,5 ha sertifikuota sėkla apsėtos atitinkamos naudmenos plotą ir išsėti ne mažesnį kaip nustatytą sertifikuotos sėklos kiekį.

Avižų turi būti pasėta ne mažiau kaip 180 kg/ha, grikių - ne mažiau kaip 80 kg/ha, vasarinių kvietrugių - 170 kg/ha, žieminių kvietrugių - 160 kg/ha, vasarinių kviečių - 170 kg/ha, žieminių kviečių - 160 kg/ha, vasarinių ir žieminių miežių - po 150 kg/ha, žieminių rugių - 150 kg/ha, hibridinių rugių - 75 kg/ha (du sėjos vienetai). 2016 m. rudenį sėtiems žiemkenčiams ši taisyklė jau bus taikoma.

Taip pat svarbu, kad einamųjų metų sėjai būtų naudojama sėkla, įsigyta ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki einamųjų metų paraiškų teikimo pabaigos. Kaip jau minėta, plotai, už kuriuos gaunama susietoji parama, negali būti naudojami sėklos gamybai.

Gaunantys paramą privalo susitaikyti su reikalavimais

„Lietuva be sėklininkystės - Lietuva be ateities", - tokį skambų šūkį suformulavo Rimantas Krasuckis. Atrodo, ūkininkaujame šiuolaikiškai, tačiau Lietuvos žemdirbių pajamos iš hektaro vis dar yra 2,9-4 kartus mažesnės negu stipresnės ekonomikos Vakarų Europos šalių ūkininkų gaunamos pajamos iš ploto vieneto. Vadinasi, šioje vietoje dar yra kur dirbti, ir sėklininkystės įtaka čia gali būti didžiulė.

„Sėklininkystės ūkiai, be abejo, yra žemdirbių elitas. Linkiu, kad tos priemonės, kurias dabar pabandysime naujai taikyti, pasitarnautų tik ūkių pajamų didėjimui. Tada viskas bus gerai: mažiau bus Lietuvoje ašarų, o daugiau duonos ir džiaugsmo", - linkėjo Rimantas Krasuckis

R. Krasuckis pastebėjo, kad vis girdisi priekaištų, esą žemdirbiams tenka pakęsti labai daug reikalavimų, priespaudos, reguliavimų. Bet gyventi be reguliavimo ir taisyklių neįmanoma - juk žemdirbiai gauna svarią paramą. Iki 2020-ųjų parama žemės ūkiui yra kaip ir aiški, o kas bus toliau - nežinia. „Statistika rodo, kad nuo 2000 metų stabiliai didėja javų plotai mūsų šalyje, taigi, Europos Sąjunga labai greitai gali sakyti, jog akivaizdu, kad šitas sektorius nepatiria problemų", - pastebėjo R. Krasuckis.

LSA susirinkime savo paslaugas žemdirbiams pristatė bendrovė „Agrodetalių servisas". Įmonės direktorius Audrius Verbyla pabrėžė, kad paprastos konstrukcijos grūdų valomosios Almaz yra itin vertinamos sėklininkystės ūkiuose, nes atskiria grūdus pagal lyginamąjį svorį ir yra 3,5 karto pigesnės už analogišką darbą atliekančius pneumatinius stalus

2014-2020 m. laikotarpio credo yra posūkis į aplinkosaugą, dėmesys žalinimui, vandenų apsaugai ir t. t. Kur eisime po 2020-ųjų? Kol kas nėra nieko konkretaus. Tik kalbama apie tai, kad galbūt iš viso nereikia reguliavimo. Bet jei neliks reguliavimo, tai gali nelikti ir paramos. Akivaizdu, kad pagrindinis EK dėmesys dabar yra nukreiptas nuo žemės ūkio į karines reikmes ir emigracijos problemų reguliavimą. Šiek tiek aiškumo, kas laukia žemės ūkio sektoriaus, turėtų atsirasti 2017 m. pabaigoje, kai bus paskelbtas EK komunikatas.

MŪ inf.