Basf A1 2024 11 19 Basf m1 2024 11 19
Rinka
Didėja bendras grūdinių augalų derlingumas
Pixabay.com nuotr.

Briuselis. Bendras grūdinių augalų derlingumas 2010–2020 m. siekė 1,6 t/ha, o kviečių (74 proc. visų javų derliaus) – net 2,3 t/ha. Tiek pat didėjo ir žieminių kviečių derlingumas.

Tik 2010–2011 m. vasariniai kviečiai buvo derlingesni už žieminius. Visais kitais šio dešimtmečio metais žieminių kviečių derlingumas buvo didesnis vidutiniškai 32 proc. nei vasarinių. 

ES ir Lietuvos kviečių vidutinis derlingumas labai nepastovus. 2016 ir 2018 m. jis buvo mažiausias visoje ES. Pokyčiai daugiausia susiję su klimato sąlygomis: sausromis, lietingomis vasaromis, šaltomis žiemomis. 

Bioversija m7 2024 11 19

Vis dėlto klimatas – ne vienintelis derlių lemiantis veiksnys. Jam įtaką daro ir deklaruojamų pasėlių plotai bei didėjantis javų derlingumas. 2010–2021 m. deklaruotų pasėlių plotai išaugo 1,4, o grūdinių augalų derlius – 2,4 karto.

2019 m. vidutinis ES kviečių derlingumas buvo 5 proc. didesnis už paskutinių 5 metų vidurkį. Tačiau yra išimčių – 2019 m. jis buvo mažesnis net 8 šalyse: Ispanijoje – 14,7 proc., Lenkijoje, Slovakijoje ir Lietuvoje – 4,5–4,6, Italijoje – 3,4, Vokietijoje, Čekijoje ir Kroatijoje – 2,1 procento.

Pagal Pasaulio banko duomenis, 2018 m. ES šalys grūdams auginti sunaudojo vidutiniškai 154,8 kg trąšų vienam hektarui dirbamos žemės. Lietuvos žemdirbiai sunaudojo 133,5 kg – tik 14 proc. mažiau už ES vidurkį.

Valstybėse, kuriose derlingumas gerokai didesnis, pavyzdžiui, Airijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, trąšų sunaudojama daugiau. 

Išsamiai skaitykite straipsnyje „Grūdininių augalų derlingumo pokyčiai“ kovo mėn. žurnale „Mano ūkis“

Šaltinis: MŪ inf.
    Gudinas -  23 06 14 + prenumerata 2025

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Kiek sumokėjote žemės mokesčio už 2024 metus?
    Visos apklausos