Vilnius. Jau po dviejų mėnesių, nuo šių metų gruodžio 14 d., Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, keičiasi fitosanitarinė tvarka – atsiranda naujos taisyklės ir reikalavimai. Iš trečiųjų šalių (ne ES valstybių) keliautojai negalės įvežti augalų ar augalinių produktų be specialių dokumentų.

Naujomis taisyklėmis ES griežtina fitosanitarinę tvarką, kuri numato priemones, užkertančias kelią pavojingiems kenkėjams plisti. Augalų ligos gali sukelti nuostolių ir stambiems, ir smulkiems ūkininkams, prekybininkams, gali padaryti neigiamą poveikį maisto kokybei, miškams bei parkams.

Kasmet ES vidaus rinkoje gabenama ar iš trečiųjų šalių importuojama milijardai augalų ir jų produktų, bet juos niokojantys kenkėjai nesustoja prie muitinės.

Prekyba augalais, sodinukais, gėlėmis ar sėklomis susijusi su tam tikromis grėsmėmis žemės ūkiui. Kartu su tokiomis prekėmis ar netgi medinėmis dėžėmis ir padėklais iš vienos valstybės į kitą gali būti atgabenti augalų kenkėjai ar pavojingų ligų užkratai.

Muitinėse kenkėjai nesustoja

Jungtinės Tautos 2018 m. gruodį paviešino informaciją, kad dėl žalingos kenkėjų veiklos visame pasaulyje yra prarandama iki 40 procentų augalinio maisto. Kalbant apie ekonominę vertę, vien tik augalų ligos pasaulinei ekonomikai „kainuoja“ apie 220 mlrd. JAV dolerių per metus, o invaziniai kenkėjai – dar apie 70 mlrd. JAV dolerių.

ES valstybės irgi kenčia nuo įvairiausių augalų ligų ir kenkėjų: Italijoje dėl viską siaubiančios bakterijos Xylella fastidiosa nyksta alyvmedžiai, mikroskopinės kirmėlės – vadinamieji pušiniai stiebiniai nematodai – Portugalijoje sunaikino milijonus pušų, nuo bulvių puvinio nuolat kenčia Lenkija.

Lietuva dėl savo geografinės padėties kol kas išvengia daugelį pasaulio valstybių kamuojančių vabzdžių bei kitų kenkėjų invazijų, tačiau intensyvėjanti prekyba ir jau nekeliantis abejonių klimato šiltėjimas tik didiną tokią riziką.

Po dviejų mėnesių įsigalios naujas teisės aktas

Prieš trejus metus ES institucijose priimtas teisės aktas, vadinamasis Augalų sveikatos reglamentas, visose Bendrijos valstybėse (taigi ir Lietuvoje) įsigalios gruodžio 14-ąją. Siekiama, kad kartu su importuojamomis prekėmis iš trečiųjų šalių į ES valstybes patektų kuo mažiau augalų kenkėjų ir ligų.

Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) direktorius Sergejus Fedotovas sako, kad pasaulio šalys supranta, jog didesnis dėmesys augalų sveikatai – tai mažesni derliaus nuostoliai, efektyvesnė kova su skurdu ir badu, tvaresnė žemdirbystė.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2020-uosius paskelbė Tarptautiniais augalų sveikatos metais. Taip tikimasi padidinti visuomenės ir politikos formuotojų dėmesį augalų sveikatos iššūkiams. Pasak S. Fedotovo, tokia iniciatyva – tai galimybė atkreipti viso pasaulio visuomenės dėmesį į būtinybę puoselėti ir stiprinti augalų sveikatą.

Ką reikia žinoti keliaujantiems iš ne ES šalių?

Naujų reikalavimų teks laikytis ne tik verslo įmonėms, bet ir keliaujantiems žmonėms. Svarbiausias pokytis, kurį svarbu visiems įsidėmėti: norint iš trečiųjų šalių atsivežti sodinukų, sėklų, gėlių, vaisių, daržovių, reikės pasirūpinti augalų sveikatą įrodančiu dokumentu – fitosanitariniu sertifikatu.

Jį bus galima gauti iš tų šalių, iš kurių vykstama į ES valstybes, už fitosanitariją atsakingose institucijose. Toks dokumentas bus išduodamas atlikus tyrimus ir nustačius, ar augalai yra saugūs – ar juose nėra bakterijų, virusų, grybų, vabzdžių ar kitokio užkrato, naikinančio augalus ar sukeliančio jų ligas. 

Neturintiems tokio dokumento keleiviams nebus leidžiama į ES įsivežti augalų ar augalinių produktų. Kitaip sakant, nebus galima įvežti jokių sėklų, gėlių, vaisių ir daržovių, nesvarbu kokiais kiekiais – jeigu nebus augalų sveikatingumą įrodančio dokumento. Išimtis bus taikoma tik penkiems skirtingų rūšių vaisiams: ananasams, kokosams, durijams, bananams ir datulėms. Šiems vaisiams sertifikato nereikės.

Numatomi pokyčiai palies ir verslą, nes, įvežant tokius krovinius į Lietuvą ar kitas ES šalis, įmonės turės specialioje ES importo kontrolės sistemoje Traces NT iš anksto deklaruoti krovinį. Bus būtina užpildyti augalų sveikatos įvežimo dokumentą ir tik tada vykti patikrai į pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos postą.

Po atlikto krovinio patikrinimo šis dokumentas bus papildomas fitosanitarijos posto pareigūno išvada. Tada įmonės krovinį su šiuo dokumentu turės pateikti muitinės pareigūnams, kurie atliks tolesnes muitinės procedūras (išleidimą į laisvą rinką, tranzito procedūras). Planuojama ateityje pereiti prie elektroninės tokio dokumento versijos.

VAT ir MŪ inf.