Kupiškis. Lietuvos pieno perdirbėjai ūkininkams gerų žinių dėl supirkimo kainos neturi – gegužę jos didėjimas neprognozuojamas. Tokias išvadas leidžia daryti rinkos duomenys.

„Manau, kad pagal kainą jau esame dugne ir žemiau kristi nebegalime“, – sakė „Rokiškio sūrio“ direktorius ir vienas savininkų Dalius Trumpa susitikime su Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) nariais.

Jis įvardijo ir vieną, jo teigimu, iš fundamentalių Lietuvos pieno sektoriaus problemų – tai fiksuota vieno mėnesio žaliavinio pieno supirkimo kaina.

„Estijoje – vienos derybos ir susitariame dėl kainos visiems metams. Latvijoje ir Lietuvoje turime derėtis kas mėnesį. O yra įmonių, kurios norėtų sutarčių su mumis dėl produktų metams. Tada ir ūkininkams galėtume pasakyti, kad visus metus mokėsime tiek ir tiek. Bet kai neturime metinių kontraktų, negalime fiksuoti pieno supirkimo kainos metams“, – kalbėjo D. Trumpa.

Kooperatyvo „EKO tikslas“ ir Rokiškio r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Petkevičius pastebėjo, kad sutartis dėl pieno kiekio su ūkininkais perdirbimo įmonės turi metines, tik be kainos.

Kupiškio r. ūkininkė Jūratė Anikevičė, kurios ūkyje vyko išvažiuojamasis LPGA posėdis, kiti posėdyje dalyvavę ūkininkai sakė, kad norėtų stabilumo, ilgesniam laikui fiksuotos pieno kainos. Tik vienas klausimas – kokia ta kaina būtų užfiksuota? Žemumose esančios kainos metams fiksuoti nesutiktų joks pieno gamintojas.

Viena gera žinia, anot „Rokiškio sūrio“ vadovo, kad daugelyje Europos didžiųjų pienininkystės šalių (Prancūzijoje, Švedijoje, Suomijoje, Nyderlanduose ir kt.) sausį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, fiksuotas stiprus primilžio kritimas.

„Tai reiškia, kad pieno truks, produktai brangs ir mums tai turės įtakos. O primilžio augimas 4,4 proc. buvo fiksuotas tik Lietuvoje ir 2,8 proc. – Lenkijoje“, – D. Trumpa išsakė ir optimistinių minčių.