Kaunas. Ekologinių produktų pasiūla pastaraisiais metais gausėja. Tiesa, statistika šiek tiek šlubuoja - tikslių duomenų apie ekologiškai išauginamos produkcijos kiekius rasti sunku. Ir nors mūsų žemdirbiai išlieka ekologiškos žaliavos - pieno, mėsos ir grūdų - eksportuotojai, tačiau vis drąsiau imasi gaminti galutinius produktus.

Vakar apie tai kalbėta konferencijoje „Ekologiškos produkcijos gamyba ir realizacija asocijuotoje žemdirbiškų organizacijų veikloje", kuri vyko Žemės ūkio rūmuose. Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojo Sauliaus Jasiaus pastebėjimu, didesnėje ekologinio sektoriaus dalyje mes esame ekologiškos produkcijos eksportuotojų vaidmenyje, ir, deja, dauguma produktų eksportuojama žaliavinės stadijos.

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Jasius apžvelgė ekologinės gamybos plėtros gaires

„Ekologinio ūkininkavimo sektorius dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus - yra reformų kelyje, o pereinamasis laikotarpis visada pakankamai sudėtingas", - sakė S. Jasius. Neaiški situacija, kaip bus remiamas ekologinio ūkininkavimo sektorius ateityje, po 2020-ųjų metų, tačiau tikėtina, kad šio sektoriaus svarba viso ūkio kontekste išliks.

Žemės ūkio rūmų vyr. specialistė augalininkystei Edita Karbauskienė įsitikinusi, kad ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje išliks prioritetinė ūkio šaka

Sertifikavimo įstaigos „Ekoagros" kokybės vadovas Tomas Demikis sakė, kad pernai Lietuvoje buvo sertifikuoti 2 672 ekologinės gamybos ūkiai, o bendras jų plotas sudarė 220 163 ha. Didžiąją ekologiškų pasėlių dalį sudaro varpiniai javai - 44,03 proc., daugiametės žolės - 30,37 proc. ir ankštiniai javai - 12,58 proc. Populiariausia auginti žirnius, žieminius kviečius ir avižas - šių trijų žemės ūkio augalų pasėliai sudaro maždaug po 15 000 ha. Bendras javų derlius 2015 m. buvo 366 987 tonų - tai sudaro maždaug 9 proc. viso Lietuvoje nukuliamo javų derliaus.

Sveikinimai Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovui Sauliui Daniuliui (kairėje), ką tik atšventusiam penkiasdešimtmetį

Kai pastebėjo T. Demikis, stipri ekologinio ūkininkavimo šaka yra prieskoninių ir aromatinių augalų auginimas - bendras šių augalų derlius pernai siekė 1 115 tonų. O, pavyzdžiui, šaltalankių auginama daug - 1 510 ha, tačiau jų derlius menkas - pernai nuskinta tik 910 t uogų. Iš ekologiškų daržovių dominuoja bulvės. Tačiau apskritai ekologiškų daržovių plotai yra labai nedideli.

Įvairias ekologiškų produktų tvarkymo veiklas vykdo 166 ūkio subjektai, dominuoja didmeninė prekyba (52 ūkio subjektai) ir sandėliavimas bei prekyba (47 ūkio subjektai). Kruopas, miltus, duoną gamina 13 subjektų, vaisių ir daržovių produkcijos perdirbimu užsiima 11 subjektų. Pastebima tendencija, kad produktų tvarkymo (perdirbimo) apimtys nuolat po truputį auga.

(Iš kairės) Profesoriai Antanas Svirskis ir Petras Lazauskas su ūkininku Mariumi Čekavičiumi - tikri ekologinio judėjimo vilkai, visada randantys bendrų temų pokalbiams

Vienas iš kelių didinti ekologinio ūkininkavimo pelningumą yra kooperacija. Ko gero, labiausiai kooperuotas yra pieno sektorius, tačiau, kaip pastebėjo kooperatyvo „Eko tikslas" direktorius Mindaugas Petkevičius, kooperuotai galėtų parduodama dar daug didesnė pieno dalis.

M. Petkevičiaus teigimu, apie 70 proc. ekologiško geriamojo pieno išvežama į užsienį. Parduotuvėse tarp ekologiškų ir neekologiškų pieno produktų išlieka stabilus 40 proc. kainų skirtumas, taigi logiška, kad ir tarp įprasto ir ekologiško žaliavinio pieno turėtų būti toks kainų skirtumas.

„Mūsų kooperatyvo tikslas yra pasiekti 338 eurų/t pieno kainą. Mano žiniomis, Vokietijoje skirtumas tarp įprastinio ir ekologiško pieno kainos yra 22 eurocentai. Lietuvoje ekologiško žalio natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina rugpjūčio mėnesį buvo 31 proc. didesnė negu įprastinės gamybos vidutinė pieno kaina (180,9 euro/t)", - sakė M. Petkevičius pridurdamas, kad kooperatyvui „Eko tikslas" prieš pusantrų metų pradėjus pieno eksportą į Vokietiją, atsirado 11 eurocentų skirtumas tarp ekologiško ir įprastinio pieno. Šiuo metu kooperatyvas „Eko tikslas" dirba su dviem pieno perdirbimo įmonėmis Lenkijoje ir aktyviai ieško naujų ekologiško pieno tiekėjų.

Kooperatyvo „Eko tikslas" direktorius Mindaugas Petkevičius patikino, kad kooperatyvas turi planų didinti pieno supirkimo apimtis

Mėsinės galvijininkystės sektorių apžvelgė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorė Vilma Živatkauskienė ir bendrovės „Baltic Vianco prekyba" direktorius Darius Dzekčiorius. Mėsinė galvijininkystė Lietuvoje yra auganti ūkio šaka, nemažai žemdirbių į šią sritį pasuka iš pieno sektoriaus. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijoje šiuo metu yra 367 nariai, maždaug trečdalis jų ūkininkauja ekologiškai.

Lygiai prieš metus įkurta įmonė „Baltic Vianco prekyba" vykdo projektą „Baltijos lankų jautiena". Pagrindinė prekyba vykdoma su Šveicarija. „Mūsų prioritetai - natūralūs pašarai, veršelių girdymas karvių pienu, jokių GMO, jokių cheminių ir sintetinių priedų, jokių importuotų sojų", - pabrėžė bendrovės direktorius Darius Dzekčiorius.

Pasak jo, įmonė garantuoja atsakingą gyvulių transportavimą ir kontroliuojamą skerdimą modernioje skerdykloje. Skerdimai vykdomi du kartus per mėnesį, vieno skerdimo metu skerdžiama nuo 40 iki 150 galvijų. Paklausiausios veislės - angusai, simentalai, Tyrolio pilkieji, limuzinai, aubrakai, herefordai, šarole bei šių veislių mišrūnai. „Kaina - 10-20 proc. aukštesnė negu Lietuvos rinkos kaina", - akcentavo D. Dzekčiorius.

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Žilvinas Augustinavičius patikino, kad dalį avių augintojų gąsdina pernelyg dideli ekologinei avininkystei keliami reikalavimai, todėl kai kurie ūkininkai nė nebando savo bandų sertifikuoti kaip ekologiškų. Šią vasarą Lietuvoje buvo maždaug 185 000 avių.

„Prie avių skaičiaus gausėjimo prisideda išmokų politika, taip pat faktas, kad dalis žemdirbių atsisako kiaulininkystės ir pieninių karvių auginimo", - sakė Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Žilvinas Augustinavičius

Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria avių augintojai - skerdyklų trūkumas, todėl visi stengiasi realizuoti gyvas avis. Ž. Augustinavičius pasidžiaugė, kad, nors ir vangiai, bet po truputį stiprėja kooperatyvas „Avininkas", galbūt tai atvers naujų galimybių produkcijai realizuoti.

Ukmergės rajono ūkininkė Ieva Stragytė papasakojo apie savo šeimos ūkį, kuris savo veiklą pradėjo 1999 m. ir dabar 15 ha plote augina ekologiškas daržoves. Greta tradicinių daržovių auginamos ir retesnės: lapiniai kopūstai, mangoldai, geltonieji ir baltieji burokėliai, ropės, griežčiai, įvairiausių rūšių moliūgai. Produkcija parduodama tiesiogiai vartotojui.

Ūkininkė Ieva Stragytė su sese Jūrate Baršauskiene jau įgudusios bendrauti su tiesioginiais vartotojais, nes nuolat prekiauja produkcija ūkininkų turgeliuose ir mugėse

„Pastebiu, kad esu per didelė augintoja turgeliams, tačiau per maža prekybos tinklams", - paradoksalią situaciją pripažino Ieva Stragytė. Ūkis dabar pasiekęs tokį augimo laipsnį, kai būtina modernizuotis, tačiau be paramos tolimesni žingsniai negalimi. „Esu pateikusi ūkio modernizavimo projektą, tačiau viskas tęsiasi labai ilgai. Ūkio modernizavimas būtų didelis šuolis. Norisi išbristi iš juodo darbo ribų, suteikti darbuotojams geresnes sąlygas", - atvirai kalbėjo I. Stragytė.

Metai laiko I. Stragytė savo išauginta produkcija prekiauja internetinėje „EkoMarket" parduotuvėje ir pastebi, kad ši paslauga darosi vis populiaresnė. „Kviečiu ir kitus ekologiškų daržovių augintojus - kooperuokimės ir dirbkime kartu", - ragino jauna ūkininkė pridurdama, kad būtina kuo plačiau skleisti žinią apie ekologiško maisto naudą sveikatai.

Kauno r. ūkininkė Zita Rimkienė su dukra Ieva į konferenciją atsivežė kvapnių daržovių tiesiai iš laukų. „Auginame tokį daržovių plotą, kokį sugebame prižiūrėti savo šeimos jėgomis", - sakė Z. Rimkienė

MŪ inf.