Liuksemburgas. Nuo 2000 iki 2023 m. bulvių gamyba ES susitraukė net 36,7 proc., teigiama naujoje Eurostato ataskaitoje.

Tai reiškia, kad ES šalys pagamina apie 28 mln. t mažiau bulvių nei 2000-aisiais. Pernai Bendrijoje prikasta 48,3 mln. t, o 2022 m. – 47,5 mln. t bulvių. 2023 m. bulvių plotai Bendrijoje užėmė 1,3 mln. hektarų.

Bulvių pasėlių plotas ES 2000–2023 m. sumažėjo daugiau nei perpus – nuo ​​3 mln. ha iki 1,3 mln. hektarų.

Vokietija pirmauja pagal produkciją, kuri 2023 m. sudarė 24 proc. visos ES produkcijos. Antroje ir trečioje vietoje – Prancūzija (18 proc.) ir Nyderlandai (13,4 proc.). Šios 3 valstybės narės kartu sudarė didžiąją dalį (55,4 proc.) ES nuimto bulvių derliaus.

O štai daugiausia bulvių ūkių turi Rumunija (32,4 proc. visų ūkių), tačiau jų auginamų bulvių plotas sudaro tik 5,8 proc. viso ES bulvių ploto. Tai rodo, kad šioje šalyje yra daug mažų arba labai mažų ūkių, kuriuose auginamos bulvės.

Panaši situacija ir Lietuvoje – bulves auginantys ūkiai 2020 m. sudarė 7 proc. visų ES bulves auginusių ūkių, tačiau, skaičiuojant pagal auginamų bulių plotą ES, pernai jie sudarė tik 1,2 proc. viso ES bulvių ploto.

Auginamų bulvių plotas užima gana mažą ES dirbamosios žemės dalį – 2022 m. sudarė vos 1,4 proc. Tačiau kai kuriose ES šalyse rodiklis gerokai aukštesnis, pavyzdžiui, bulvių pasėliai Nyderlanduose sudaro 16,2 proc., Belgijoje – 10,6 proc. visos dirbamosios žemės.

ES 2020 m. buvo 9,1 mln. ūkių, iš kurių 1 mln. augino bulves. Tačiau tik 25 tūkst. ūkių augino bulves pagal ekologinės gamybos metodus. Tai sudarė tik 2,5 proc. visų bulves auginančių ūkių.

Daugiausia ekologiškų bulvių auginama Austrijoje – 25,6 proc. visų ekologinių ūkių.