Utrechtas / Niujorkas. Ar neatsitiks taip, kad ateityje Europos agroverslui teks importuoti azoto trąšas iš Amerikos? Europos trąšų gamintojams pasiūlyta palankiausiomis sąlygomis perkelti verslą į JAV.

Tikimasi, kad 2024 m. bendras mineralinių trąšų naudojimas pasaulyje padidės maždaug 5 proc., o specifinių azoto trąšų – 4 procentais.

Gamtinės dujos vis dar yra viena pagrindinių azoto trąšų sudedamųjų dalių. Šių trąšų kaina labai priklauso nuo gamtinių dujų kainos. Gamintojai jį naudoja amoniakui gaminti iš vandenilio ir azoto.

Europa dujas importuoja. Dėl klimato politikos ir aukštų dujų kainų Europos Sąjungoje azoto trąšų ir amoniako gamyba patiria didelį spaudimą. Todėl visai tikėtina, kad trąšų gamintojai artimiausiais metais nuspręs iš dalies perkelti gamybą į šalis, kuriose dujų kaina gerokai mažesnė, praneša tarptautinės bankininkystės ir finansinių paslaugų įmonės „Rabobank“ analitikai.

Perkels gamybą į kitas vietas

„Rabobank“ rinkos analitikų teigimu, gali būti, kad trąšų gamintojai perkels gamybą į vietas, kur gamtinės dujos pigesnės ir aplinkosaugos reikalavimai ne tokie griežti. Visų pirma, JAV pasirengusi pateikti alternatyvą, kur mineralinių trąšų gamybai taikomos mokesčių lengvatos. Amsterdame (Nyderlandai) įsikūrusi chemijos įmonė OCI dar 2022 m. paskelbė, kad plės amoniako gamyklą Teksase.

Be OCI, Nyderlanduose veikia ir pagrindinė trąšų gamintoja „Yara“. Nyderlandų vyriausybė dabar bando padėti „Yara“ ir OCI tapti tvaresnėmis ir pasiūlyti perspektyvas pagal individualius susitarimus.

Dujų tiekimo ir kainų pokyčiai

Nors ši žiema Europoje buvo antra šilčiausia per dešimtmetį, o dujų kainos nuo praėjusio lapkričio sumažėjo 37 proc., tačiau rinkos stebėtojai teigia, kad struktūrinis dujų trūkumas dėl rusiškų dujų importo į ES praradimo toli gražu neišspręstas. Kainos lieka pažeidžiamos dėl tiekimo sutrikimų ar paklausos svyravimų.

Volstrito (JAV) investicinio banko „Goldman Sachs“ analitikų teigimu, ES nesugebėjo visiškai kompensuoti maždaug 20 proc. prarasto tiekimo, kurio ES šalys nebegauna iš Rusijos, be to, didžiąją dalį pastarojo meto gamtinių dujų kainų kritimo lėmė sumažėjusi paklausa, o ne padidėjusi pasiūla. Apie tai rašo ir „RaboResearch“.

Iki Rusijos pradėto karo Ukrainoje Rusija pagal apimtis buvo pagrindinė gamtinių dujų tiekėja Europai. Antrąjį 2021 metų ketvirtį rusiškos dujos sudarė 31 proc. viso ES gamtinių ir suskystintųjų gamtinių dujų importo. 2023 m. antrąjį ketvirtį ši dalis sumažėjo iki 16 procentų.

Mažėjančią Rusijos dalį iš esmės pakeitė didėjantis importas iš Norvegijos (2023 m. antrąjį ketvirtį sudaro 30 proc. viso ES importo), JAV (14 proc.), Alžyro (17 proc.) ir Jungtinės Karalystės (8 proc.), rodo „RaboResearch“ sudaryta diagrama.

Mažėjantis konkurencingumas verčia permąstyti strategiją

Apskritai „RaboResearch“ tikisi radikalių pokyčių Europos azoto trąšų pramonėje. ES pramonė susiduria su ambicingomis dekarbonizavimo taisyklėmis ir nuolat augančiomis gamtinių dujų kainomis, dėl kurių sparčiai mažėja konkurencingumas. Tai verčia ES trąšų pramonę permąstyti savo strategiją. Šioje situacijoje integruoto gamybos proceso atsiejimas ir daug CO₂ išmetančios gamybos dalies perkėlimas į JAV tampa patraukliu pasirinkimu.

Vis dėlto atskiroms ES valstybėms narėms gamybos pajėgumų perkėlimas už ES ribų yra nepageidaujamas. Daugelis šalių siūlo finansinę paramą investicijoms į CO₂ išmetimų mažinimą ir suteikia tam tikrą laisvę, aiškinant ir įgyvendinant ES dekarbonizacijos taisykles nacionaliniu lygmeniu. Tai galėtų suteikti azoto trąšų gamykloms pakankamai komforto, kad jos veiktų Europoje, tačiau naudos paketas JAV yra gerokai platesnis.