Kauno r. Rusijos embargas negailestingai smogė Europos Sąjungos kiaulininkystės sektoriui: skaičiuojama, kad dėl Rusijos rinkos praradimo staiga neliko kur dėti 800 tūkst. tonų kiaulienos. Visoje ES rinkoje jaučiamas kiaulienos perteklius, o mėsos kaina žema.

„Kiaulienos kaina nė kiek nepakilo į viršų net vasarą, kas būdavo įprasta", - pastebi Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas. Pristatydamas sektoriaus naujienas neseniai vykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuotame Lietuvos kaimo tinklo narių susitikime, A. Baravykas optimizmu netryško, nes kiaulininkystė yra išties kritinėje situacijoje.

Bandant gelbėti Europos Sąjungos kiaulių augintojus, 60 tūkst. t kiaulienos kovo-gegužės mėnesiais priimta intervenciniam saugojimui, bet tai krizinės situacijos neišgelbėjo. Kiaulienos kaina krito 20-25 euro centais už kilogramą, nors ir iki tol ji buvo nedidelė - vos 1,3-1,4 Eur/kg.

„Rusijos rinka prarasta dėl afrikinio kiaulių maro išplitimo ir dėl politinių sprendimų", - sako Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas

Užsivėrus Rusijos rinkai, suintensyvėjo naujų rinkų paieška, bet metų pradžioje buvo itin sunku. Vėliau reikalai truputį pajudėjo: daugiau kiaulienos pradėjo pirkti Kinija, kiauliena eksportuojama ir į Honkongą, ketinama eksportuoti į Meksiką, dėl eksporto atnaujinimo deramasi su Rusija. Kiaulių maras nėra toks agresyvus, koks buvo prognozuotas, tačiau tai nepadeda: maras lėtai bet užtikrintai plinta per šernus ir laikosi apkrėstose teritorijose.

Periodiškai afrikiniu kiaulių maru užsikrečia biologiškai nesaugiuose ūkiuose laikomos kiaulės, o biologiškai saugūs ūkiai kenčia nuo zonavimo politikos - ribojama rinka ir krenta kainos. Kaip rodo faktai, biologiškai menkai saugosi vos po keletą kiaulių laikantys asmenys - nuo 2014 m. sausio mėn. rasta 18 tokių židinių, o stambus ūkis užkrėstas tik vienas.

COPA-COGECA pateikė pasiūlymų, kaip padėti išgyventi Eurpos kiaulių augintojams. Siūloma supirkti riebalus techniniam perdirbimui į energetiką ir biokurą, skatinti kiaulienos vartojimą. Prašoma Europos Komisijos naujas investicijas, kurios reikalingos gyvūnų gerovei ar naujiems aplinkosaugos reikalavimas įgyvendinti, atidėti geresniems laikams. Siūloma kredituoti ir apdrausti eksportą, naikinti prekybos barjerus ir derėtis dėl naujų rinkų atvėrimo.

Kiaulininkystėje (kaip ir paukštininkystėje) neišvengiama priklausomybė nuo sojų - pašarai iš jų naudojami visame pasaulyje. Todėl bet kokie bandymai riboti sojų rupinių įvežimą į ES tik dar labiau pagilintų krizę. „Alternatyva sojoms galėtų būti perdirbti baltymai iš skerdyklų atliekų. Rusijoje, JAV, Pietų Amerikoje tokiais baltymais kiaulės jau  visą laiką buvo ir yra šeriamos. Bet pas mus galioja draudimai šiai alternatyvai, neva tai skatintų gyvulių kanibalizmą", - pastebi A. Baravykas.

***

Lietuvoje šiuo metu profesionaliai kiaulininkyste verčiasi 44 įmonės ir stambesni ūkininkai. Jie iš viso laiko apie 500 tūkst. kiaulių, o per metus skerdykloms realizuoja arti 1 mln kiaulių. Neprofesionaliai kiaules laiko arti 19 tūkst. asmenų, o jų savo poreikiams laikomas kiaulių skaičius yra apie 50-60 tūkst.

„Lietuvos vartotojams nepakanka 1 mln. kiaulių, kadangi iš 1 mln. kiaulių pasigaminame tik apie 60 tūkst. tonų kiaulienos, o suvalgome apie 120 tūkst. tonų. Trūkstamą kiaulieną kiekvieną savaitę atsivežame iš Lenkijos, Belgijos, Vokietijos", -paaiškina A. Baravykas.

MŪ inf.