Manheimas. Per artimiausius penkerius metus agrochemijos rinkoje alternatyvių ir konkurencingų glifosatui veikliųjų medžiagų „stebuklingu būdu“ neatsiras. Duodamas interviu portalui euractiv.com, taip pasakė kompanijos „Bayer“ tyrimų ir plėtros vadovas dr. Bobas Reiteris (Bob Reiter).

Kaip žinome, herbicidų veikliąją medžiagą glifosatą sukūrė amerikiečių kompanija „Monsanto“. Pernai ją įsigijus vokiečių kompanijai „Bayer“, dabar apie šį prieštaringai vertinamą chemikalą kalba pastarosios specialistai. Beje, anksčiau B. Reiteris buvo pasaulinis mokslinių tyrimų ir plėtros integracijos strategijos viceprezidentas „Monsanto“ įmonėje.  

Manheime vykusio renginio „Ūkininkų dialogo ateitis“ kuluaruose kalbėdamas apie glifosatą B. Reiteris pareiškė, kad glifosatas gali būti produktas, neturintis analogų.

Glifosato veikliosios medžiagos paskirtis – naikinti visą vegetuojančią (žalią) augmeniją. Jis naudojamas ne tik įvairioms piktžolėms naikinti žemės ūkio laukuose, bet ir geležinkelių ar  automobilių kelių priežiūroje. Be to, Amerikoje, kitose šalyse yra sukurta genetiškai modifikuotų sojų, kukurūzų, medvilnės ir kt. augalų, kurie atsparūs glifosatui. Todėl GM augalų pasėliuose šis herbicidas masiškai naudojamas visoms piktžolėms naikinti.

Galima teigti, kad glifosatas yra vienas plačiausiai pasaulyje naudojamų herbicidų. Skirtingi gamintojai tokius produktus pavadina skirtingais vardais (pavyzdžiui, roundup, ranger, rodeo, glyphos, dalgis, clinic, ouragan ir pan.), tačiau jų pagrindinė veiklioji medžiaga būna glifosatas. Lietuvoje dabar registruota daugiau kaip 30 herbicidų, sudėtyje turinčių glifosato veikliąją medžiagą.  

Molekulės su tokiomis pat galimybėmis kol kas nėra

Pernai „Bayer“ nupirko „Monsanto“, siekdama sukurti pasaulinį agrochemijos gigantą, tačiau susidūrė su problemomis dėl teisminių ieškinių, kuriuos iškėlė žmonės, neva nukentėję dėl glifosato naudojimo (šis chemikalas įvardijamas kaip susirgimų vėžiu priežastis).

„Mes ir mūsų konkurentai, siekdami sukurti naujas veikliąsias medžiagas, nuo 70-ųjų daug investavome. Tačiau iki šiol nematome molekulės su tokiomis galimybėmis, kaip glifosato“, - aiškina B. Reiteris.

Priminsime, kad po karštų ES šalių narių ginčų 2017 metų lapkritį leidimas naudoti glifosatą buvo pratęstas dar penkeriems metams, t.y. iki 2022-ųjų gruodžio 15 d. Ar šiam terminui pasibaigus glifosato leidimas Bendrijoje bus pratęstas, daug lems nepriklausomas vertinimas, kurį parengti įpareigotos 4 šalys: Prancūzija, Olandija, Vengrija ir Švedija.

Prieštaringi vertinimai

O tuo tarpu glifosatas kelia audringas diskusijas tiek visuomenėje, tiek ir mokslininkų tarpe.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) bei Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino glifosatą, teigdamos, kad jis „vargu, ar sukelia kancerogeninę riziką per sąlytį su maistu“. Tokios pat nuomonės laikosi ir Europos maisto saugos agentūra (EFSA) bei Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA).

Tačiau šis požiūris prieštarauja Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) vertinimams. Ji 2015 m. pateikė išvadą, kad minėto herbicido tirpalas „tikėtina, yra kancerogeniškas žmogui“.

EFSA vadovas Bernardas Urlas (Bernhard Url), dar pernai duodamas interviu portalui euractiv.com teigė, kad į kitą pakartotinės glifosato autorizacijos procesą, be kita ko, turėtų būti įtrauktas vertinimas, kaip medžiagos uždraudimas paveiktų maisto prieinamumą, biologinę įvairovę ir ūkininkų pajamas.

Išleis milijardus eurų

Per artimiausius 10 metų „Bayer“ pažadėjo kovos su piktžolėmis segmentui (kitaip tariant, naujų veikliųjų medžiagų kūrimui) išleisti apie 5 milijardus eurų. Įmonės teigimu, reikšmingiausia investicijų dalis bus skirta tam, kad agrarininkai turėtų platesnį augalų apsaugos produktų pasirinkimą.

„Mes taip pat nenorime, kad klientai būtų priklausomi tik nuo „geriausio glifosato“. Tai, ko mes siekiame, galbūt nebus visiškas glifosato pakaitalas, o produktas, kuris jį papildys. Bet kokiai naujai molekulei sukurti, iki ji patenka į rinka, reikia nuo 12 iki 15 metų. Tai – labai ilgas laikas“, - teigė B. Reiteris.

MŪ inf.