Frankfurtas. Kylančios energijos kainos ypač paveikė chemijos pramonę. Kai viena didžiausių pasaulyje chemijos įmonių grupių BASF pareiškė, kad visam laikui sumažins gamybos apimtis Vokietijoje ir plėsis Kinijos rinkoje, situacija susirūpino aukščiausia Vokietijos valdžia.

Chemijos produktai sudaro net 10 proc. Vokietijos eksporto, šalyje veikia didžiausia pasaulyje chemijos įmonė BASF.

Chemijos produkcijos, kurios reikia daugeliui įvairios pramonės procesų (pradedant trąšomis ir baigiant plastiku), gamyba šiemet gerokai sumažėjo. Lapkritį Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų atlikta apklausa parodė, kad įmonės gamybą sumažino daugiau nei 25 procentais.

Paskutinė naujiena – spalio pabaigoje BASF paskelbė, kad visam laikui sumažins veiklą Europoje. Kaip priežastis nurodė augančias energijos sąnaudas ir susirūpinimą dėl per didelės veiklos reguliavimo (žaliasis kursas, taršos mažinimas – red. past.) naštos.

Spalio 26 d. išplatintame pranešime BASF generalinis direktorius Martinʼas Brudermuellerʼis (Martinas Brudermiuleris) teigė, kad šios sudėtingos sąlygos Europoje kelia pavojų Europos gamintojų tarptautiniam konkurencingumui ir verčia kuo greičiau ir visam laikui peržiūrėti sąnaudas.

Dujų kainos buvo nuo 5 iki 6 kartų didesnės nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, pridūrė BASF. Reaguodama į tai, įmonė koreguoja gamybos technologiją, didina kainas ir mažina produkcijos, kuri neparduodama didesnėmis kainomis, gamybą. Tačiau ilgalaikis išlaidų mažinimas neišvengiamas.

Šis pranešimas šokiravo Vokietijos politinius lyderius, rašoma užsienio spaudoje.

„Pramonė – mūsų kultūros ir gyvenimo būdo dalis“, – lapkričio 1 d. lankydamasis BASF gamykloje sakė Vokietijos kancleris Olafʼas Scholzʼas (Olafas Šolcas).

Be to, prieš 2 sav. neplanuotai paskelbdama preliminarius trečiojo ketvirčio rezultatus BASF pareiškė, kad iki 2024 m. metines išlaidas Europoje sumažins 500 mln. Eur – maždaug 10 proc., įskaitant darbo vietų mažinimą. Taip pat pažymėta, kad bus ir daugiau struktūrinių mažinimų regione.

Spalio gale išplatintame pranešime BASF pareiškė, kad įmonės tikslas visame pasaulyje pasiekti beveik 7,2 mlrd. Eur metines pakoreguotas pajamas, palyginti su 7,8 mlrd. Eur pernai, tapo sudėtingas dėl silpnesnės ekonomikos.  

Kaip sakė Vokietijos chemijos pramonės asociacijos generalinis direktorius Wolfganʼas Grosse Entrupʼas (Volfgangas Grosė Entrupas), elektra, nafta ir dujos chemijos pramonėje sudaro apie 12 proc. gamybos sąnaudų. O tokioms cheminėms medžiagoms, kaip amoniakas ar chloras, ši dalis išauga iki 70 procentų.

Pasak jo, per pastaruosius dvejus metus energijos sąnaudos išaugo daugiau kaip 4 kartus. Tokios didelės chemijos bendrovės, kaip BASF, iki šiol buvo apsaugos nuo kylančių energijos sąnaudų, nes turėjo ilgalaikes tiekimo sutartis. Tačiau jos pamažu baigiasi.

Vokietijos valdžia suteikė 200 mlrd. Eur pagalbos paketą šalies chemijos pramonei. Tačiau BASF viešai paskelbė, kad dėl jos nesikreips.  

BASF vadovo teigimu, valstybė negali kompensuoti deficito ateinančiais metais. Jis pridūrė, kad įmonės turi išlikti lanksčios ir prisitaikyti prie naujų realijų.

Priešingai nei Vokietijoje numatyti mažinimai, BASF vykdo didžiulę plėtrą Kinijoje: šalies pietuose bus pastatytas 10 mlrd. Eur vertės chemijos kompleksas. Tai turėtų būti trečia pagal dydį BASF gamybos vieta (didžiausios gamyklos – Liudvigshafene (Vokietija) ir Antverpene (Belgija).

„Turime labai pelningą Kinijos rinką. Ten yra pusė pasaulio rinkos“, – žiniasklaidai teigė BASF vadovas M. Brudermuellerʼis.

Šis chemijos pramonės atstovų žingsnis nepaiso Vokietijos vyriausybės susirūpinimo dėl ekonominės priklausomybės nuo Kinijos, kuri laikoma autoritarinio valdymo šalimi.