Kaunas. 42 žemdirbių organizacijas vienijantys Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), sulaukę švelnesnio karantino, sukvietė savo narių atstovus į 30-ąjį suvažiavimą Kaune. Jubiliejinis suvažiavimas skirtas iškiliausioms ŽŪR asmenybėms paminėti: Rūmų steigimo iniciatoriaus ir pirmininko (1926-1927 m.)  prof. Jono Prano Aleksos, taip pat Rūmų pirmininko (1991-2000 m.)  ir garbės pirmininko prof. Antano Stancevičiaus atminimui.

ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus pateikė praėjusių metų veiklos ataskaitą. Rūmų darbai nebuvo sustoję ir karantino laikotarpiu: vyko susitikimai su asociacijų atstovais, žemdirbiais, kaimo gyventojais, daug diskutuota įvairiais lygiais dėl pieno supirkimo kainų, su NMA dėl sankcijų ir kitų aktualijų.

ŽŪR tęsia narystę keturiose tarptautinėse organizacijose ir Europos Sąjungos Profesinių žemės ūkio organizacijų komitete, tad dalyvauta aptariant tiesioginių išmokų konvergencijos, BŽŪP, žaliojo kurso, paramos jauniesiems ūkininkams, išmokų ribojimo, augalų apsaugos produktų naudojimo, AKM ir kt. klausimus.

Diskusija dėl statuto

Daugiausia diskusijų sulaukė suvažiavime siūlyta keisti ŽŪR Statuto nuostata dėl narystės. Viename iš Statuto punktų teigiama, kad organizacijos turi atstovauti tam tikrai interesų grupei visos Lietuvos mastu. Ekologinių ūkių asociacija (LEŪA) siūlė šią nuostatą keisti – išbraukti kriterijų, kuris riboja organizacijos veikimo teritoriją.

LEŪA vadovas Saulius Daniulis sakė, kad yra organizacijų, kurios veikia rajonuose, bet nėra susivienijusios į respublikines asociacijas – jas įsteigti irgi reikia atitikti tam tikrus reikalavimus.

S. Daniulio teigimu, ši nuostata, pagal kurią į ŽŪR priimamos tik respublikinės, bet ne rajoninės ar regioninės organizacijos, siaurina ŽŪR įstatymą, nes Rūmai yra skėtinė organizacija ir pagal įstatymą jų nare gali būti bet kuri organizacija.    

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis siūlė keisti Statutą, kad ŽŪR durys būtų plačiau atvertos naujiems nariams

„Rūmai turi būti atviri visiems ir neturime užkirsti kelio norinčioms dalyvauti ŽŪR veikloje“, - skambėjo ir tokia nuostata diskusijose, S. Daniulio pasiūlymą palaikė LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas, Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos vadovas Artūras Stimbirys ir kai kurie kiti suvažiavimo dalyviai.

Už narių konsolidavimą, bet ne smulkinimą, pasisakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė: „Gali būti kaip su partijomis – nepatiks kas nors, trenksiu durimis ir kursiu savo partiją. Manau, mes kaip tik turime labiau konsoliduotis. Juk ir Rūmų skilimas įvyko todėl, kad vienodą balso teisę turėjo ir labai didelė, ir visai maža organizacija.“

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė mano, kad Rūmai turi konsoliduoti

Statuto keitimui siūlė nepritarti ŽŪR vadovai, Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis. Po ilgų diskusijų ir išsakytų argumentų ŽŪR Statutas liko nepakeistas.

Pagrindiniai argumentai – kad neišsiskaidytų balsai, kad priimant svarbius sprendimus mažos organizacijos balsas netaptų lemiamas, nes tai gali išbalansuoti galias ir sukelti chaosą. Kaip pavyzdys buvo minimos išsiskaidžiusios žirgininkystės organizacijos, kurios iš esmės galėjo nulemti visus žemės ūkio sprendimus. O smulkioms organizacijoms niekas neužkerta kelio stoti į visai Lietuvai atstovaujančią asociaciją, kuri jų nuomonei ir atstovautų Rūmuose.

Ne paskutinis argumentas buvo ir tai, kad ŽŪR vadovai galį būti apkaltinti siekiu žūtbūt išlaikyti savo pozicijas, į Rūmus priėmę „savų“ organizacijų.

Nuostata dėl respublikinių organizacijų Statute atsirado 2012 m., tad anksčiau į ŽŪR įstojusios organizacijos, veikiančios ne visos Lietuvos mastu, lieka ŽŪR narėmis.

MŪ inf.